Po susitikimo L. Balcerowiczas sakė pasveikinęs A. Kubilių su jo Vyriausybės vykdyta politika po „burbulo sprogimo“.
„Aš bandau lyginti įvairias šalis ir, kai padarai keletą palyginimų, matai, kad Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, nieko nelaukdamos įgyvendino būtinas priemones. Dėka to Lietuva ir kitos Baltijos šalys žengė pirmuosius žingsnius iš recesijos“, - sakė buvęs Lenkijos finansų ministras. Jo vertinimu, nors 40 proc. siekianti Lietuvos skola yra viena mažiausių Europoje, tačiau išlaidauti dar vis negalima.
Ekonomikos profesorius prognozavo, kad šiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas bus panašus kaip prieš krizę. Taip pat augs Švedija, Lenkija, Vokietijos augimas šiek tiek sulėtės.
„Visa tai veikia. Visiškas tikrumas politikoje - tai pasveikinau“, - kalbėjo svečias.
Kalbėdamas apie investicijas, L. Balcerowiczas, kurį prieš kelias savaites kaip svarstytiną kandidatą į Anglijos centrinio banko vadovo poziciją pasiūlė savaitraštis „The Economist“, teigė manąs, kad tai turėtų būti daroma per privatų verslą. Pasak ekonomisto, bendrovės, būdamos nepolitizuotos, daro geresnius sprendimus, ir taip valstybė gali judėti į priekį. Valstybė, kišdamasi į sektorius, primintų socializmo laikus, kai buvo planinė ekonomika, manė ekonomistas.
„Kaip ekonomistas galiu pasakyti, kad turėtumėte paremti tai, kas įgyvendinta ir veikia Lietuvoje. Keisti strategiją ir eiti į blogą kryptį būtų labai blogai gyventojams“, - teigė lenkų profesorius.
Europoje vyraujančią stagnaciją L. Balcerowiczas įvertino kaip spartaus atlyginimų augimo, menko produktyvumo pasekmę.
