Aiškiaregė Džuna tariamai panaikindavo skausmą rankomis per atstumą, psichologas A. Kašpirovskis tiesioginiame eteryje „nuskausmindavo“ operuojamus žmones, magas Jurijus Longo „prikeldavo mirusiuosius“, mažai buvo šeimų, kurios per televiziją transliuojamos Čumako laidos metu „neįkraudavo energija trilitrinius indus su vandeniu“, rašoma „The Insider“.
Alanas Čumakas
A. Čumakas gimė Maskvoje 1935-aisiais, baigė fizinės kultūros (trenerio specialybė) mokslus Maskvos valstybiniame Lenino ordino institute, vėliau – žurnalistiką.
Praėjusio amžiaus viduryje jis dirbo dviračių sporto treneriu viename iš Maskvos institutų. Tačiau trenerio karjerą jam teko baigti, kuomet keliose sporto konferencijose jis išsakė idėją, kad reiktų suteikti sportininkams galimybę mažinti stresą alkoholiu.
Vėliau dirbo žurnalistu, sporto apžvalgininku, televizijos laidos „Taškai, įvarčiai, sekundės“ vedėju ir rašė scenarijus įvairioms laidoms.
70-ųjų pabaigoje, berašydamas įvairius šarlatanus-dvasinius gydytojus turėjusius išaiškinti straipsnius A. Čumakas susitiko su keliais iš jų. Vėliau, kaip jis pats prisipažino, „jam atsivėrė čakros“ ir gebėjimas „matyti žmonių auras“.
Taip jau kito dešimtmečio pradžioje A. Čumakas pradėjo savo „dvasinio gydytojo“ kelią ir priiminėti ligonius su įvairiais nusiskundimais. Prasidėjus perestroikai ir išnykus tokios veiklos draudimams jis pradėjo rengti „masinius dvasinio gydymo seansus“.
A. Čumakas tvirtino, kad dėl „visų procesų organizme harmonizavimo“ jo „įkrauti“ daiktai galėjo pagydyti nuo visų ligų, įskaitant ir vėžį. Jis netgi buvo tikras, kad jo seansai mažino nusikalstamumą gatvėse ir transporto nelaimių skaičių.
1989-ųjų rugpjūtį vienas „Večerniaja Moskva“ laikraščio tiražas su „įkrauta“ A. Čumako fotografija buvo visiškai išpirktas. Laikraštį žmonės dalijo iš rankų į rankas. Tais pačiais metais A. Čumakas pradėjo savo laidą Maskvos radijuje.
A. Čumakas taip pat už pinigus vesdavo „energetinės įkrovos seansus“, kurių metu „įkraudavo“ vandenį, tepalus, kremus ir „gydydavo ligonius“.
Rusijos mokslų akademijos narys Vitalijus Ginzburgas A. Čumaką vadino „žymiu šarlatanu“, o jo kolega Eduardas Krugliakovas tvirtino, kad būtent su stebukladarių, tokių kaip Čumako, atsiradimas televizijos ekranuose pradėjo Rusijoje „masinį melagingo mokslo įsisavinimą“.
1990-aisiais A. Čumakas įkūrė bendrovę „Allan Čumak i Ko“, kuri užsiėmė „įkrautų“ gėrimų ir kremų pardavimais.
Netrukus jo populiarumas atslūgo, tačiau televizijos laidos buvo tęsiamos iki pat 1995-ųjų, A. Čumakas tęsė savo pasirodymus po visą Rusiją.
Sekdamas A. Kašpirovskio pėdomis, A. Čumakas 1999-aisiais bandė patekti į Rusijos Dūmą, tačiau nesurinko reikiamo balsų skaičiaus.
2007-2009 metais A. Čumakas išleido tris knygas, skirtas „tiems, kas tiki stebuklu“.
Buvo dukart vedęs, turi dukrą ir sūnų.
Džuna
Džuna (Jevgenija Davitašvili) gimė 1949-aisiais Kubanėje, emigranto iš Irano ir kazokės šeimoje. Vėliau išvyko gyventi į Tbilisį. Ten Džuną, kaip dvasinę gydytoją, pažinojo bohemos atstovai, įtakingi vietos asmenys. 1980-aisiais vienas iš SSRS partinių vadų, Nikolajus Baibakovas paprašė išgydyti jo žmoną, kuriai padėti negalėjo medicina. Džuna atvyko į Maskvą ir N. Baibakovas ją įtraukė „eksperte“ vietos poliklinikoje.
Tais pačiais metais apie Džuną parašė „Komsomolskaja pravda“ ir ji tapo žvaigžde visoje Sovietų Sąjungoje. Džuną netgi priėmė dirbti „vyresniąja mokslo darbuotoja“ Rusijos mokslų akademijos Kotelnikovo vardo radiotechnikos ir elektronikos institute, kuriame buvo įkurta „Biologinių objektų fizinių laukų“ laboratorija, kuri tyrė „Džunos efektą“.
RMA atstovas Eduardas Krugliakovas: „Jūs, aišku, pamenate, ką rašė spauda: Džuna vienu rankos mostu galėjo priversti išsiskleisti rožę, galėjo nustatyti teisingą diagnozę pagal jo fotografiją, kilnoti daiktus nesiliečiant prie jų, ir t.t. Kaip buvo iš tiesų? Džuna – ne daugiau nei aukštos kvalifikacijos masažistė, tačiau ligonių gydymui to yra per mažai“.
1990-aisiais Džuna įkūrė Tarptautinę alternatyviųjų mokslų akademiją, 1994-aisias – buvo išrinkta Atvirojo netradicinės medicinos universiteto Kolombe rektore.
1995-aisiais ji, kartu su „Džunos bloku“, dalyvavo rinkimuose į Rusijos Dūmą. Surinkę vos 0,47 proc. balsų, „bendrųjų žmogiškųjų vertybių su nacionalinėmis vertybėmis“ šalininkai į valdžią nepateko.
1997-aisiais Džuna titulavo save asirų tautos cariene.
Po sūnaus Vachtango Davitašvilio mirties 2001-aisiais Džuna atsiskyrė nuo išorinio pasaulio. Mirė būdama 65-erių Maskvoje 2015-ųjų birželio 8-ąją.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, įvairiais laikotarpiais Džunos pacientais buvo ir partinis lyderis Leonidas Brežnevas, ir dailininkas Ilja Glazunovas, aktoriai Marcello Mastroianni, Robertas De Niro, režisieriai Andrejus Tarkovskis ir Federico Fellini. Tačiau oficialių patvirtinimų tam nėra.
Pasak spec. būrio „Berkut“ veteranų organizacijos atstovo Valerijaus Malevanovo, 80-ųjų pradžioje Džuna dirbo su GRU užsienio žvalgybos agentais, nagrinėjo „žmogaus smegenų parapsichologijos“ temą.
Jurijus Longo
Jurijus Longo (tikroji pavardė – Golovko) gimė 1950-ųjų rugsėjo 23-ąją Krasnodaro krašte.
J. Longo įsikūrė Maskvoje, kur įstojo į teatro studijas. Jis taip pat gavo ir Leningrado universiteto psichologijos diplomą.
Vyras buvo vienas pirmųjų, kurie pradėjo viešus „gydymo tikėjimu“ seansus perestroikos metu. Vėliau užsiėmė televiziniais „magijos“ projektais, rodė „prikėlimus iš mirusiųjų“ ir rašė savo ateities „regėjimus“ žiniasklaidoje.
Savo pasirodymų metu jis demonstravo platų veiksmų spektrą: hipnozę, telepatiją, telekinezę, pirokinezę, aiškiaregystę.
1991-aisiais „Komsomolskaja pravda“ atskleidė vieną iš J. Longo triukų – „numirėlio atgaivinimą“. Pasirodo, „aukos“ vaidmenį atliko jo padėjėjas Aleksejus Gaivanas, o paties triuko iniciatyva priklauso J. Longo pažįstamam, hipnotizuotojui Genadijui Gončarovui.
J. Longo nuolat kaltino kitą „dvasinį guru“ Grigorijų Grabovojus, kuris žadėjo atgaivinti žuvusiuosius Beslano teroro išpuolio metu, melu ir vadino jį ciniku. J. Longo pažįstamų teigimu, būtent pykčiai su G. Grabovu privedė jį iki infarkto.
Ekstrasensas yra sakęs, kad Ukrainos prezidentu 2004-aisiais tapęs Viktoras Juščenka yra netikras. Jis tvirtino, kad tikrasis Juščenka yra miręs, o jo klonui yra paprasčiausiai atlikta plastinė operacija Lenkijoje – „slaptame biologiniame centre“.
2006-aisiais J. Longo ištiko infarktas, jis buvo paguldytas į ligoninę, kur po trijų dienų mirė. Oficiali versija – aortos aneurizma. Tačiau jo atstovė Ala Michailova tvirtina, kad vyras nusinuodijo juodais ikrais, kuriuos išvakarėse pirko iš nepažįstamos moters.
Tuomet jo turtas buvo vertinamas 1,5 mln. dolerių.
Grigorijus Grabovojus
Grigorijus Grabovojus gimė Uzbekijos SSR, 1963-iaisiais. Baigė taikomosios Taškento matematikos ir mechanikos universitetą.
90-ųjų pradžioje jis su Uzbekijos pilietinės aviacijos valdyba pasirašė 6 mln. rublių kontraktą – turėjo ištirti „orlaivių technikos įrenginių įtaką pilotams skrydžių metu jų saugumo gerinimui“ ir „lėktuvų ekstrasensorinę diagnostiką“. Jis taip pat sudarė sutartį su viena Uzbekijos oro linijų dėl darbo su „Uzbekistano respublikos prezidento ir vyriausybės narių ekstrasensorine skrydžių diagnostika“. Už tai gaudavo 2 mln. rublių (apie 1,5-3 tūkst. dolerių tų laikų kursu) kiekvieną mėnesį.
1995-aisiais jis susitiko su žymia bulgarų „aiškiarege“ Vanga. Tiesa Vanga jam nelabai patiko, nes pareiškė, kad atgaivinti mirusiųjų jis negalės ir nuolat kartojo „silpnas tu, silpnas“.
Tais pačiais metais jis įsikuria Rusijoje. Įkuria savo organizaciją „Grigorijaus Grabovojaus fondas“, kurio tikslas „gelbėti ir užtikrinti harmoningą vystymąsi“. 2006-aisiais ši organizacija turėjo savo atstovybes daugiau nei 50-yje Rusijos regionų.
2000-aisiais G. Grabovojus televizijoje TV6 turėjo savo laidą „Grigorijus Grabovojus. Sveikatos formulė“.
„…Tai, kad visa tai yra machinacijos, kiekvienam fizikui aišku plika akimi, tačiau man teko atlikti oficialų tyrimą. Jis parodė štai ką. Ponas Grabovojus niekada nedalyvavo atominio ginklo bandymuose Semipalatinske. Savaime suprantama, niekada ten nėra išbandęs savo „kristalinio modulio“. Taip pat pavyko išsiaiškinti, kad „technikos ir fizikos-matematikos mokslų daktaras“ niekada jokių disertacijų nėra apsigynęs. Italijos mokslų akademijoje „akademiko“ G. Grabovojaus nėra“, – savo straipsnyje rašo akademikas E. Krugliakovas.
Nepaisant kritikos, G. Grabovojus ilgą laiką mėgavosi valdžios dėmesiu. 2002-aisiais metais Rusijos kultūros ministerija finansavo filmą „Grigorijaus Grabovojaus misija“. Tais pačiais metais jis užėmė valstybinio fondo „Rusijos finansų sąjunga“ viceprezidento poziciją.
2004-aisiais G. Grabovojus spaudos konferencijos metu paskelbė, kad jis yra Jėzus Kristus, antroji jo reinkarnacija.
Tais pačiais metais G. Grabovojus siūlė Beslano teroro akto aukų artimiesiems prikelti žuvusiuosius už 39 tūkst. 500 rublių.
2008-aisiais teismas pripažino G. Grabovojų kaltu dėl sukčiavimo stambiu mastu ir paskyrė jam 11 metų kalėjimo. Pats ekstrasensas savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad užsiėmė „politine, visuomenine, religine ir moksline veikla“.
2010-aisiais jis buvo išleistas į laisvę.
