Atidarymas įvyks 2009 vasario 5 d., ketvirtadienį, 18:00 val.
GROŽIS - bene sunkiausiai apibūdinamas dalykas. Kad jis egzistuoja, neabejojama, tačiau lengviau jo ieškoti kuriant, negu jį apibrėžti.
Niekas nebando lyginti skirtingų epochų autorių kūrinių pagal grožio intensyvumą - atseit, to autoriaus kūriniai gražesni už ano. Grožis atsiveria, gimsta nuolat - kinta formos, turinys, ir tik galutinis darbo ir kūrybos vaisius įvardijamas kaip gražus arba ne.
Nuolatinės grožio palydovės - pozityvios emocijos. Išgyvenamas grožis sukelia šilumos pojūtį viduje, džiaugsmą, pasigėrėjimą, laimę...
Tiesa, šiuolaikinis menas pakrypo ir į kitą pusę, kiek kitaip traktuodamas savo paskirtį - sukrėsti, šokiruoti, išgąsdinti... Tai - negatyvių emocijų zona, su grožiu neturinti jokių sąlyčio taškų. Tai - įdomu, tai – supurto, tai - reikalauja protavimo bei įžvalgos, tačiau daugeliu atvejų tai nėra gražu..
Pasižvalgykime po Juozo Ruzgo parodą „Grožio beieškant“ - pažvelkime, kaip autorius supranta, vertina, išgyvena grožį laikui bėgant. Tai leis padaryti filmas - apybraiža „Autografija“, kuriame užfiksuoti svarbiausi skulptoriaus meno kūriniai, istorinės jo darbų nuotraukos, kino filmai bei skulptūros.
Čia „Rytas“, o čia, žiūrėk, „Diena“ ir jau „Vakaras“... Ar rytas mūsų gyvenime gražesnis už vakarą?..
Juozas Ruzgas - žymus Lietuvoje skulptorius ir žurnalistas, sukūręs šaliai reikšmingų kūrinių, daugiausia betgi - Kaunui. Įvairūs Kauno institucijų ir aukštųjų mokyklų fasadai papuošti J. Ruzgo darbais: „Plazma“, „Šiluma“, „Perkūnas“, „Vytautas Didysis“.... Jis - pirmo Lietuvoje ir, berods, Pabaltijyje mėgėjiško filmo „Stipendija juokiasi“ režisierius, scenarijaus autorius ir operatorius. 1956-1960 metais veikęs Juozo Ruzgo įkurtas kino-foto mėgėjų būrelis yra reikšmingas Vilniaus dailės akademijos istorijoje - tai Fotografijos ir medijos meno katedros (įkurta 1994 m.) užuomazga. Juozas Ruzgas - pirmosios Lietuvos televizijos komandos narys, pirmasis Lietuvos televizijos dailininkas-operatorius, naujo žanro Lietuvos kine „nju“ pradininkas, kurio estetiškos impresijos gavo bene didžiausią rezonansą tarp žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Be kita ko Juozas Ruzgas kartu su Rimtu Gibavičiumi Lietuvai nusipelnė užfiksavę kino juostoje lietuvių liaudies skulptūras po atviru dangumi ir autentiškąjį Kryžių kalną (šiuo metu UNESCO pripažintą Pasaulio kultūros paveldu), prieš jo sulyginimą su žemėmis sovietmečiu.
Žymaus Lietuvos menininko Juozo Ruzgo kai kuriuos darbus yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, dalis jų įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Aistė Žemaitytė, žurnalistė, psichologė
