Šeštadienį grupė Lietuvos keliautojų, išvykstanti į žygį automobiliais "Aplink vytautinę Lietuvą", fiksuos išlikusius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paribio istorijos ir kultūros paminklus. Per tris savaites Lietuvos tūkstantmečiui skirto žygio dalyviai tikisi nuvažiuoti per 5 tūkstančius kilometrų.
Pasak žygio iniciatoriaus, istoriko ir žurnalisto Gedimino Ilgūno, Lietuvoje nėra, kaip kitose Europos valstybėse, tautos tradicijų lankyti istorines vietas, minėti iškilias istorines datas ne tik valstybinėmis priemonėmis, bet ir žmonių asmenine iniciatyva.
"Mūsų istorinė atmintis kol kas netapo visuotiniu reiškiniu. Laisvė, nepriklausomybė ir demokratija, atrodo, savaime esančios, tarsi už jas nereikėjo kovoti, nereikia jų puoselėti. Todėl trūksta priemonių, skatinančių pažinimą ir žadinančių istorinę atmintį", - Eltai sakė G. Ilgūnas.
Jis primena, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo metais LDK ribos šiaurėje buvo netoli Maskvos, o pietuose siekė Juodąją jūrą. "Šias ribas matome istorijos vadovėliuose spausdinamuose žemėlapiuose, tačiau, atrodo, niekas nemėgino šias LDK ribas aplankyti, surengti žygį LDK pasieniu. Lietuvos tūkstantmečio minėjimas skatina tai padaryti", - vieną iš žygio motyvų nurodo istorikas.
Automobilių žygio vytautinės Lietuvos paribiais tikslas - plėsti pažinimo ribas, ugdyti istorinę atmintį, tautinę savimonę. Žygio dalyviai susipažins su buvusios mūsų didžiosios valstybės paribių istorijos ir kultūros paminklais.
"Tiesa, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė laikytina lietuviška vien dėl to, kad ją sukūrė lietuvių kilmės dinastija - Gediminaičiai, kurie pradžioje, matyt, kalbėjo lietuviškai, bet vėliau pradėjo vartoti rusėnų kalbą. Ypač tas pasakytina apie tuos Gediminaičius, kurie valdė rytines teritorijas - Smolenską, Polocką ir t. t. Tačiau LDK paribiuose tebėra istorijos ir kultūros paminklų, menančių Gediminaičių laikus. Žygis kaip tik leis giliau ir artimiau susipažinti su šiais paminklais", - tikina G. Ilgūnas.
Jis pabrėžia, kad šis žygis nesiekia Lietuvos Respublikos tapatinti su buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija, nors dažnai lietuviai, pasak Talino universiteto rektoriaus, žymaus estų poeto, filosofo bei visuomenės veikėjo Reino Raudo (Rein Raud), elgiasi taip, tarsi jų valstybė Lietuva būtų ne mažytė šalis Baltijos jūros pakrantėje, o galinga kunigaikštystė, nusidriekusi nuo jūros iki jūros.
G. Ilgūno teigimu, žygio "Aplink vytautinę Lietuvą" dalyviai stengsis pamatyti, kaip toli į šiaurę ir rytus buvo nujoję mūsų protėviai, kokias dideles teritorijas jie valdė.
"Tačiau pripažįstame, kad mūsų protėviai, kaip ir kiti užkariautojai, tų kraštų žmonių nebuvo laukiami - gal tik buvo mažesnė blogybė negu totorių mongolų jungas. Iš Vilniaus nusiųsti tų kraštų valdytojai pamažu perėmė vietos kalbą, kultūrą, nutautėjo ir susiliejo su vietiniu etnosu", - sako G. Ilgūnas.
Žygio maršrutas eis rytine Latvijos siena, šiaurėje ir rytuose - Rusijos žeme, pietuose - Ukraina, o vakaruose - Lenkijos paribiu. Žygio dalyviams nereikės rūpintis Baltarusijos vizomis - dabartinė Baltarusija telpa į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, tad Baltarusijos sienų kirsti nereikės.
Į žygį keliautojai leidžiasi savo lėšomis, gyvens palapinėse, patys gaminsis valgį.
