„Alpinistai turi tradiciją – užlipę į perėją, viršūnę parašo raštelį, kas jį randa, paima ir parašo savo. Rastame raštelyje parašyta: „1969 metų alpiniada. Pirmasis pralipimas. Kontrolinis turas numeris 1. Žalgirio viršūnė". Išvardinti komandos nariai. Raštelis gana apipelijęs, ne viską ir suskaityti įmanoma, bet mes labai džiaugiamės jį radę", – sakė vienos alpinistų grupės vadovas Romas Apulskis.
Į Lietuvą grįžo dvi Vilniaus universiteto žygeivių klubo Kirgizijoje organizuotos ekspedicijos „Žalgiris 600" grupės, kopusios į Tian Šanio kalnuose esančią Žalgirio viršūnę. Sėkmingai įkopę į 4823 metrų aukščio Žalgirio viršūnę Vilniaus alpinistai paminėjo lietuvių pergalės Žalgirio mūšyje 600 metų sukaktį.
Alpinistai sniegynuose, uolų apsuptyje praleido 15 dienų. Vieną ekspedicijos grupę sudarė 5 vaikinai ir 3 merginos, kitą – 5 vaikinai ir 1 mergina. Didžiąją laiko dalį jie praleido didesniame nei 4 kilometrų aukštyje. Merginos kuprinė žygio pradžioje svėrė 28 kilogramus, vaikinų – 37 kilogramus. Alpinistai ant kupros tempė maistą, dujas, palapines, virves, karabinus, kitą būtiną įrangą.
„Maršruto sudėtingumas yra vidutinis", – teigė R. Apulskis, nors ir pripažino, kad įkopusiuosius į šią atokią viršūnę galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti.
Dabar, kai tik ir kalbama apie globalinį atšilimą, alpinistus nustebino, kad kalnuose yra neįprastai daug sniego.
„Aš pats į šią viršūnę kopiau trečią kartą. Tikrai yra neįprastai daug sniego. Tose vietose, kurios turėjo būti lengvai praeinamos, susidūrėme su vadinamaisiais sniego karnizais – išsikišusiais sniego luitais, kuriuos reikia perlipti, jais nusileisti, sugalvoti, kaip juos apeiti", – įspūdžiais dalinosi R. Apulskis.
Jo vedama grupė ir rado pirmųjų alpinistų paliktą raštelį. Jį, beje, pirmoji paėmė, kaip ir į viršūnę įkopė viena iš ekspedicijoje dalyvavusių merginų.
Pirmieji alpinistai įkopė į šią viršukalnę 1969 metais. Jiems vadovavo Vitalis Stepulis. Tais metais Tian Šanyje vyko Lietuvos alpiniada. Daug alpinistų ten mėnesį laiko gyveno, laipiojo į įvairias viršūnes, ir grupė alpinistų, labiau patyrusių, turėjo sugalvoję tikslą įlipti į naują viršūnę ir pavadinti ją Žalgirio vardu. Jie specialiai lindo į šoną, ieškojo naujų viršūnių, pamatė labai gražią, smailiai trikampio formos. Lipdami sudėtingoje vietoje paliko raštelį, – pasakojo R. Apulskis.
Tiek metų pragulėjusį raštelį alpinistai atrado atsitiktai nuklydę nuo lengvojo maršruto ir į viršukalnę kopę sudėtingu keliu.
