Lietuvių liaudies Užgavėnių tradicijos žydams kelia prieštaringas mintis.
Praeitą savaitę Rio de Žaneiro karnavalo metu kilo tarptautinis pasipiktinimas, kai buvo paskelbta apie sambos grupę, kurioje bus vaizduojamos nužudytos Holokausto aukos.
Po Brazilijos žydų bendruomenės pareiškimo sambos grupei buvo neleista rengti pasirodymo. Tačiau panašias abejones kelianti šventė vyko ir mieste, kuris vadinamas Lietuvos Jeruzale. Apie tai rašo Niujorko „The Jewish Daily Forward”.
Karnavalo, kuris Lietuvoje vadinamas Užgavėnėmis, metu viso pasaulio katalikai linksminasi ir valgo mėsiškus valgius, kurie draudžiami per Gavėnią. Šventės metu organizuojamos persirengėlių eisenos. Tačiau Vilniuje (žydų vadinamame Vilna) karnavalo dalyviai tradiciškai persirengia žydais, kurie vaizduojami kaip groteskiškos būtybės su barzdomis, apsikarstę daiktais ir šnekantys jiems būdinga žydiška šneka.
Tačiau dar labiau šokiruoja Helovyno stiliaus pokštai, kuriuos krečia pavieniai persirengėliai. Kai Simonas Gurevičius, 26 metų Lietuvos žydų bendruomenės vadovas, per praėjusių metų Užgavėnes atidarė namų duris, jį pasveikino du velniais persirengę vaikai ir padainavo: „Mes žydukai Lietuvos, norim blynų ir kavos, jeigu blynai nemaišyti, prašom pinigus krapštyti“.
„Jiems tai tarsi Helovynas, tiesiog linksma šventė“, sako S. Gurevičius. „Iš vienos pusės, svarbu gerbti šalies tradicijas. Iš kitos pusės, jų pasąmonėje liks tas žydų įvaizdis, kurį jie matė per festivalį“.
S. Gurevičius teigia, jog žydų bendruomenės nariai neišsako savo neigiamos nuomonės dėl parado, nes vengia konflikto su lietuviais. „Aišku, žydams nepatinka, kad jie vaizduojami kaip groteskiškos būtybės, tačiau jei išreikštume savo nuomonę, žmonės pagalvotų, kad mes tiesiog nesuprantame humoro. Jiems tai atrodo normalu“.
Diana, dvidešimtmetė žydų studentė iš Vilniaus nenorėjusi skelbti savo pavardės, teigia, jog buvo nustebinta, kad lietuviai per Užgavėnes rengiasi žydais. „Tai ne geriausias dalykas, tačiau gali būti ir blogiau“. Studentė priminė atvejį, kai Šiauliuose buvo nuversta menora.
Praeitą šeštadienį vilniečiai miesto centre šventė Užgavėnes. Vilniaus savivaldybės puslapyje buvo skebiama, kad „mieste vaikščios persirengėliai - velniai, raganos, giltinės, čigonai ir kitos juokingos ir baisios būtybės“. Šventės metu viena žyde persirengusi moteris siūlė žmonėms pirkti purvinas nosines.
Be tradicinių įvairių gyvūnų ir pabaisų kaukių tarp persirengėlių labai populiaru apsikarščius skudurais „eiti žydukais“. Romai taip pat vaizduojami ne geriau: itin išsidažę, iš aplinkinių kaulinantys pinigų.
Praėjusį penktadienį Vilniaus etininės kultūros centras organizavo Užgavėnių kaukių parodą, buvo rodomi archyviniai šios šventės vaizdai. Be jokios sąžinės graužaties žydų kaukės kartu su raganų ir gyvūnų kaukėmis buvo demonstruojamos kultūros atstovams iš Latvijos ir Danijos. Video buvo rodoma, kaip vyras, persirengęs žydu, nešasi lagaminą, pilną tualetinio popieriaus ir derasi su taksi vairuotojais. Jį lydėjo būrys žmonių su įvairių pabaisų kaukėmis.
Romų bendruomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja sako, kad „lietuviai mėgsta persirengti romais, mėgsta jų muziką, tačiau pačių romų nemėgsta. Jie juos suvokia kaip pasakų personažus ir nustemba bei išsigąsta, kai sutinka tikrą romą“.
Etnologė, Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotoja Inga Kriščiūnienė pasakojo, kaip anksčiau ji tikėjo, kad žydai ir čigonai rengiasi panašiai.Užgavėnių persirengėliai įkūnydavo šiuos personažus tomis pačiomis kaukėmis, juos atskirti buvo galima tik iš vaidinančių žmonių veiksmų. Kai I. Kriščiūnienės buvo paklausta, kad tokias baisias kaukes galima laikyti pasityčiojimu iš tautinių mažumų, ji atsakė, kad „niekas nesiskundė“ ir „visa tai tėra humoras“.
„Be to, pridūrė ji, „čigonai iš tiesų vagia“.
