Žydų bendruomenę iš mokyklos patalpų bandančiai iškraustyti Panevėžio savivaldybei gresia įsivelti į pasaulinį skandalą. Į valdininkų siūlomas kitas patalpas keltis atsisakantieji motyvuoja, kad jos nesusijusios su žydų tautos religiniu, istoriniu, architektūriniu palikimu.
Varo lauk
Jaunimo mokykloje, kurioje jau penketą metų glaudžiasi bendruomenė, prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė žydų mergaičių religinė gimnazija – „Javne“.
Švietimo įstaiga įrodinėja, kad žydų užimamų patalpų jai verkiant reikia – Jaunimo mokykla verčiasi be sporto salės, neturi tinkamos bibliotekos.
Pasak mokyklos direktorės Eugenijos Keršienės, dabartinė biblioteka teužima vos 8 kv. m, knygos išmėtytos po visus kabinetus, įstaigai neužtenka vietos įrengti kompiuterių klasę popamokinei veiklai.
„Kaip tik dabar gauname 500 tūkst. Lt paramą, bet ne pinigais, o kompiuteriais, baldais, kitomis mokymo priemonėmis.
Žydų bendruomenės patalpose įkurtume biblioteką, kompiuterių klasę, kur vaikai po pamokų galėtų leisti laiką. Ne paslaptis, kad mūsų mokiniai – iš vargingiausio visuomenės sluoksnio ir prisėsti prie kompiuterio jiems didelė prabanga“, – „Sekundei“ aiškino E.Keršienė.
Vadina pasityčiojimu
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas įsitikinęs, kad iš mokyklos iškeldinusi kitataučius Panevėžio savivaldybė sulauks neigiamos pasaulio žydų reakcijos.
„Savivaldybės administracijos atstovams kalbėjau, kad nereikia daryti klaidos, nes ne tik bendruomenės, bet ir Panevėžio valdžios, visos visuomenės garbės reikalas, kad žydai turėtų savo kampelį“, – teigė G.Kofmanas. Pasak jo, bendruomenė vienija apie šimtą narių.
Apie tai, kad teks išsikraustyti, jis tikina sužinojęs mokslo metų pradžioje.
Mokyklos direktorė bendruomenei pranešė, kad užimamos patalpos reikalingos ugdymo procesui.
Nors spalį baigėsi žydų su Savivaldybe pasirašyta patalpų nuomos panaudos būdu sutartis, G.Kofmanas neslepia nė nesitikėjęs, kad ji nebus pratęsta. Jo tikinimu, pratęsti sutartį žadėję ir valdininkai, kol ultimatumą paskelbė mokykla.
G.Kofmanas neneigia, kad Savivaldybė žydų į gatvę nemeta. Jiems pasiūlyta persikraustyti į dvigubai didesnį, apie 100 kv. m, trijų kambarių butą Kniaudiškių g. daugiabutyje, siūlytos ir patalpos pačiame miesto centre – Vasario 16-osios g.
Tačiau, G.Kofmano nuomone, nė vienos iš jų bendruomenei netinkamos.
„Tos patalpos absoliučiai nesusijusios su žydų tautos istorija. Vasario 16-osios g. siūlomų patalpų tualetas toks baisus, kad dėl tokio būtų didžiulė gėda prieš svečius iš užsienio. Ten būtinas remontas. Ir dabartines patalpas mokykloje žydai už savo lėšas susiremontavo, biblioteką įkūrė, bet verčiami išsikraustyti. Suremontuosime kitas, o kur garantija, kad po kurio laiko vėl nelieps keltis?“ – teigė G.Kofmanas.
Išsikraustyti iš mokyklos nesutinkančiai bendruomenei Savivaldybė pateikė dar vieną siūlymą – pasilikti mokykloje, tačiau vietoj dabartinių 50 kv. m patalpų susispausti 9 kv. m kambarėlyje, o renginiams nuomotis mokyklos salę. Tokią išeitį G.Kofmanas vadina pasityčiojimu.
„Kelios dešimtys svečių pas mus užsuka pakeliui pravažiuodami, dažnai iš anksto nepranešę. Ką darysiu, jei kaip tik tada mokyklos salė bus užimta?“ –„Sekundei“ aiškino G.Kofmanas.
Reikalautų turto
Bendruomenės pirmininkas neslepia tikėjęsis, kad Jaunimo mokykloje žydai savo kampą turės dar bent penkerius metus, kol Lietuva išspręs žydų turto restitucijos klausimą.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą mažąja Jeruzale vadintame Panevėžyje apie 50 proc. gyventojų buvo žydai. Mieste veikė daugiau nei dešimt sinagogų, rabinus rengusi dvasinė žydų seminarija. Pastatą, kurį šiuo metu su žydų bendruomene dalijasi Jaunimo mokykla, dar 1927 m. statė taip pat žydai už savo lėšas.
G.Kofmano nuomone, jei Panevėžio valdininkai neleis žydams pasilikti po Jaunimo mokyklos stogu, bendruomenei beliks vienintelė išeitis atkurti istorinę teisybę – siekti, kad būtų įvykdyta restitucija.
„Žydų turto restitucijos įstatymas nėra vykdomas. Panevėžyje nė vienas pastatas negrąžintas žydams. Nors ne kartą prašyta Jaunimo mokyklą grąžinti Lietuvos žydų religinei bendruomenei. Todėl nemanau, kad bendruomenė, pasilikdama mokyklos patalpose, pažeidžia įstatymus. Mes nenorime triukšmo, bet jei mums bus liepiama išsikraustyti, gali būti prieita ir iki teismo“, – teigė G.Kofmanas.
Agnė BALTUTYTĖ
