Dėl dažno ir gausaus lietaus kaimo keliai pasidarė sunkiai išvažiuojami net vasarą. Permaininga šių metų vasara parodė, kokia prasta mūsų kelių būklė. Vis dažniau prašniokščiančios liūtys žvyrkelius paverčia pliure. Už vietinius kelius atsakingų seniūnijų darbuotojai tvirtina,kad žvyruoti keliai tik prastės. Dėl tokios padėties bei prognozių jau rimtai supyko Kelmės rajono ūkininkai.
Surado aukso gyslą
Kelmės rajono tarybos Kontrolės komiteto darbo grupė raštu paprašė rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Zenono Mačerniaus paaiškinti, kodėl šiemet kelių žvyravimo darbų kaina jų rajone išaugo vidutiniškai tris kartus. Be to, Kontrolės komiteto atstovai teigė sulaukę nusiskundimų dėl nekokybiškų darbų. Pasak šio komiteto pirmininko Gipoldo Karklelio, nė viename kitame statybos sektoriuje tokio drastiško kainų šuolio neužfiksuota, tik žvyro, kuris iš to paties karjero ir tokiu pat būdu kasamas metų metus, kaina padidėjo trigubai.
G. Karklelis nenori sutikti, kad tokį žvyro kainų šuolį lėmė ekonominė padėtis – ja tik dangstomasi: „Galima paskambinti pagal skelbimus žvyro pardavėjams ir už 30– 35 litus nusipirkti tikrai kokybiško žvyro kubą. Vadinasi, privatiems asmenims ir įmonėms privatininkai pardavinėja žvyrą beveik 2–3 kartus pigiau nei seniūnijoms. Pasirodo, mūsų žvyro kasėjai savo karjeruose surado tikrą aukso gyslą.“
Rajono Ūkininkų sąjunga tarybos Kontrolės komitetui įteiktame kreipimesi „Dėl kontrolės atlikimo naudojant valstybės lėšas kaimo kelių priežiūrai“ prašė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į žemdirbių keliamus klausimus dėl kaimo kelių priežiūros ir atlikti keliuose vykdomų darbų kontrolę, patikrinti paties žvyro, pilamo ant kelių, kokybę.
Įtartinas rūpinimasis
Minėtos sąjungos pirmininkas Romas Docius tvirtina, kad po šaltos praėjusios žiemos ir dėl šlapios šiųmetės vasaros ne tik patys žvyrkeliai tapo itin prasti. Sugedo ne viena pralaida, o keliams taisyti pinigų savivaldybės biudžete nėra. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rajono seniūnijų kelių priežiūrai skirta tik 2421,5 tūkst. litų, o žvyrkelių priežiūra rūpinasi žvyravimo konkursą laimėjusios keturios rajono įmonės. Kelmės vietinis ūkis žvyruoja Kelmės ir Kelmės apylinkių seniūnijų kelius bei gatves, UAB „Autostapa“ dirba Tytuvėnų, Užvenčio ir Šaukėnų seniūnijose, P.Račkausko įmonė „Agrotech"– Liolių bei Vaiguvos, o „Šiaulių regiono keliai“ – Kražiuose, Kukečiuose bei Pakražantyje. Kerkasių žemės ūkio bendrovės vadovui Ildefonsui Petkevičiui būtent dėl to ir kilo abejonių: kodėl žvyro dangos priežiūros darbų konkursus laimi vis tos pačios įmonės. Jos apsiima per daug darbų, kurių nebespėja kokybiškai atlikti.
I.Petkevičiaus manymu, daugumos žvyrkelių nebeužtenka tik pažvyruoti, nes, nelikus kelkraštyje griovių, vos palijus kelias tampa neišvažiuojamas. Ūkininkai piktinosi, kad kelių priežiūros konkursus laiminčios įmonės sugeba išvengti atsakomybės dėl darbų kokybės, nes sudaromos ne ilgalaikės, o vienerių metų paslaugų teikimo sutartys.
Įtaria kartelinius susitarimus
Z.Mačernius ūkininkams teisinosi, kad Viešųjų pirkimų komisijai nekilo abejonių, ar tiekėjai už pasiūlytas kainas sugebės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl siūlomų kainų pagrįstumo ir nebuvo reikalauta, o atmesti pasiūlymus dėl per didelių kainų taip pat nebuvo pagrindo. Įtariama, kad dideles kainas galėjo lemti ir įmonių karteliniai susitarimai. Kai administracijos direktorius apie tokią galimybę prakalbo tarybos posėdyje, jos nariai jau atvirai per dantį traukė administracijos vadovą, klausdami, kas galėjo žvyro kainas padidinti. Z.Mačernius ūkininkams teisinosi, kad savivaldybė negali reguliuoti žvyravimo darbų kainos, nes tam ir skelbiami konkursai. O norint didesnės konkurencijos ir mažesnių kainų, reikėtų skelbti viešą konkursą, tačiau tuomet darbą prarastų savos rajono įmonės.
Padėtų, jei galėtų
Vaiguviškio ūkininko Juozapo Banevičiaus nuomone,gerai toms seniūnijoms, kurios turi savo žvyro karjeriukus. Jų seniūnija turi. Tuomet prie kelių priežiūros jau gali prisidėti ir patys ūkininkai. „Mūsų ūkininkai turi technikos ir gali kelius prižiūrėti, – sakė J.Banevičius. – Bet jei žvyro nebūtų, nieko nepadarytume.“
Pasak Kukečių seniūnės Meilutės Masalskienės, šiuo klausimu aritmetika labai paprasta: „Anksčiau ant 100 km seniūnijos kelių išpildavome 900 kubų žvyro, dabar – 300 kubų. Tai net nebepavadinsi kelių priežiūra. Ant daugelio kelių jau visiškai neliko žvyro, tik žvyrkelių vardas likęs.“
Ūkininkė Kristina Balsienė tikino, kad žvyro kainos nekiltų, jei keletui rajono žmonių nebūtų buvę perduoti valstybinėse žemėse esantys žvyro karjerai.
Gipoldas Karklelis, Kelmės rajono tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas:
Ši istorija dar nesibaigė. Dėl netvarkos vietinių kelių priežiūroje į Kontrolės komitetą kreipėsi rajono Ūkininkų sąjunga. Organizuosime kelių tvarkymo patikrą, į kurią pakviesime ūkininkus, kaimo bendruomenių atstovus, seniūnus, už kelių priežiūrą atsakingus savivaldybės administracijos specialistus. Be to, abejonių kelia skelbiama priežiūros darbų kaina, kuria dangstosi administracijos direktorius. Pareikalausime pateikti išsamius šios kainos skaičiavimus.
Nijolė Petrošiūtė
