„Gyvename ypatingu, įtampų ir didelių išbandymų kupinu istoriniu laikmečiu. Pandemija, neteisėtų migrantų antplūdis, Rusijos karas Ukrainoje, nesaugi Astravo atominė elektrinė – tai vienas po kito mums tekę išbandymai“, – antradienį sakė A. Bilotaitė.
Kaip pasiruošti branduolinei katastrofai? Kokių veiksmų imtis esant karinei grėsmei? Ką pasiruošti? Iš kur sužinoti visą svarbiausią informaciją? Šie klausimai taip pat neduoda ramybės daugeliui Lietuvos gyventojų.
Kad būtų aiškiau, kaip elgtis, Vidaus reikalų ministerija (VRM) inicijavo civilinės saugos informacinę kampaniją „Esame komanda. Turime planą“. Ja planuojama pasiekti 1 mln. šalies gyventojų ir užtikrinti geresnį visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms bei aukštesnę savisaugos kultūrą.
„Pusė Lietuvos gyventojų daugiau mažiau žino, kaip elgtis esant ekstremaliai situacijai, bet kita pusė nežino, ką reiktų daryti“, – pažymėjo ministrė.
Kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms?
Gresiant ar susidarius ekstremaliai situacijai kiekvienai šeimai būtina pasiruošti maisto ir vandens atsargų bent 72 valandoms, kol bus pradėta teikti pagalba.
Rekomenduojama namie, sausoje ir tamsioje vietoje laikyti šiuos produktus:
- Mėsos konservai;
- Daržovių konservai (ankštinės daržovės – itin vertingas pasirinkimas);
- Kiti konservuoti produktai (sutirštintas pienas, vaisiai);
- Birios kruopos;
- Aliejus;
- Cukrus;
- Prieskoniai (žolelių mišiniai, ryškių skoninių savybių prieskoniai);
- Druska;
- Medus;
- Arbata;
- Nepamirškite mėgstamų maisto produktų (jų vartojimas padės jaustis geriau).
Šeimoje arba namų ūkyje rekomenduojama paskirti už maistą atsakingą asmenį.
Išvykimo krepšys
Ruošiantis galimai grėsmei būtina turėti iš anksto paruoštą išvykimo krepšį, kuriame būtų svarbiausi dokumentai, jų kopijos, vaistai ir kiti daiktai.
Išvykimo krepšyje turi būti:
- Žibintuvėlis su papildomais elementais;
- Svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai;
- Artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų);
- Akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai;
- Maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas;
- Papildomas maistas, esant specialiesiems poreikiams;
- Mechaninis konservų atidarytuvas;
- Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas;
- Maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės;
- Žaislai ir (ar) knygos vaikams;
- Drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės)
- Tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.;
- Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis;
- Kaukė nuo dulkių;
- Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę;
- Pieštukas ir popierius;
- Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų);
- Cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas);
- Šeimos nariams būtini medikamentai;
- Pasirūpinkite vandens atsargomis. Žmogui per 72 valandas reikia turėti apie 12 litrų vandens. Laikykite vandenį supilstytą į mažos talpos buteliukus – taip galėsite tolygiai paskirstyti svorį.
Visą sąrašą galite rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje lt72.lt.
Jeigu išlikimo krepšyje yra maisto, kurį reiks šildyti, rekomenduojama su savimi turėti indą ir dujų balionėlį.
„Turėkime ryšio priemones. Labai svarbu yra mobilieji telefonai. Ką rodo Ukrainos patirtis, priedangose susirinkę žmonės sako, kad trūksta labiausiai belaidžio interneto, kad galėtų žiūrėti, sekti naujienas. Reikalingi tie patys išoriniai akumuliatoriai, kurie galėtų pakrauti mūsų mobiliuosius telefonus. Taip pat ir atsarginiai elementai, kurie pakrautų šviesos įrenginius. Prožektoriukas ant galvos ar laikomas rankose yra labai svarbūs“ , – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.
Svarbus ir radijo imtuvas su papildomais elementais. Gyventojų perspėjimo atveju, gaudžiant sirenoms rekomendacijos ir kita svarbi informacija bus suteikta per Lietuvos nacionalinį transliuotoją – LRT radiją.
„Tai bus patikima informacija, skelbiama po kiekvieno pranešimo. Todėl ryšys su pasauliu – radijo imtuvas su papildomais elementais yra labai svarbus“, – pažymi D. Gurevičius.
Laikas nelaimės atveju – svarbiausias.
„Jeigu mes iš anksto pasiruošime šiuo daiktus ir su šeima žinosime, kaip elgtis nelaimės atveju, turėsime savo planą, mes sutaupysime laiko. Mes neturėsime grūstis kamščiuose, būti degalinėse, nes su mumis visą laiką bus įpratę laikyti automobilyje pusę bako degalų. Atsidėkime maisto produktus. Galų gale, iš to išvykimo krepšio besibaigiant galiojimui galima pernešti maistą atgal į virtuvę, o tie patys maisto produktai bus suvartojami virtuvėje. Mums tai nekainuos papildomai“, – nurodo D. Gurevičius.
Šeimos planas
Šeimos planas – būti pasiruošus bet kokiai nelaimei. Kiekvienas šeimos narys privalo žinoti, kokie yra gyventojų perspėjimo būdai.
„Labai svarbu šiuose technologiniuose laikuose gauti pranešimus į mobilųjį telefoną. Jeigu jūs anksčiau negavote pranešimų į mobilųjį telefoną, galbūt jūsų telefonas nėra sukonfigūruotas, gal reikia pasižiūrėti, pasitikrinti, kad būtumėte laiku perspėti.
Net ir pačios paprasčiausios nelaimės – gaisro atveju, svarbu susitarti, kokioje konkrečioje vietoje visi susitiksite: pas tetą ar kieme prie smėlio dėžės. Pagal kiekvieną šeimos narį reikėtų apsitarti“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas.
„Esame komanda. Vadinasi, veikiame ne vieni. Krepšinyje veikiame ne vieni – visą laiką žaidėją pakeičia kitas žaidėjas. Tai šeimos atveju tą išvykimo krepšį galime pasidalinti su šeimos nariais. Vaikai gali įsitraukti savo žaislą, galbūt knygutę, kuri nuramins slepiantis priedangoje. Reikia apsitarti iš anksto, kokios yra grėsmės“, – nurodo D. Gurevičius.
Sunerimti verčiantys apklausos rezultatai
VRM užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad tik penktadalis turi susiruošę išvykimo krepšį, o dešimtadalis – turi šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu.
Tyrimo duomenimis, 59 proc. respondentų nėra dalyvavę mokymuose, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu, kad tokiuose mokymuose dalyvavo, nurodė 21 proc. respondentų. Daugiau nei pusė apklaustųjų tokiuose mokymuose dalyvavo darbovietėje.
„Labiau žino tie žmonės, kurių amžius yra nuo 30 iki 50 metų, aukštesnio išsilavinimo, ganantys aukštesnes pajamas nei vidutines taip pat didmiesčių gyventojai. Mažiau tos informacijos turi vyresnio amžiaus žmonės taip pat – mažų miestelių ir kaimų gyventojai. Tai yra pažeidžiama grupė, kuriai tos informacijos trūksta“, – teigė vyresnioji ministerijos patarėja Eglė Vileikienė.
Kaip elgtis evakuacijos atveju žinotų 44 proc., karo atveju – 40 proc., Astravo atominės elektrinės avarijos atveju – 37 procentai, rodo gyventojų apklausa.
Anot E. Vileikienės, kaip elgtis krizinių situacijų metu geriau žino žmonių grupė, kuri dalyvavo mokymuose.
VRM inicijuota civilinės saugos informacine kampanija „Esame komanda. Turime planą“ planuojama pasiekti 1 mln. šalies gyventojų, ja norima užtikrinti geresnį visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms bei aukštesnę savisaugos kultūrą.
Pasak ministerijos, kampanijai skirta beveik 0,5 mln. eurų.
Vieną informacinę civilinės saugos kampaniją VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas jau vykdė pernai pavasarį. Tuomet departamento pareigūnai su civilinės saugos specialistais planavo mėnesį lankyti vietos bendruomenes, mokyklas, susitikti su seniūnais ir socialiniais darbuotojais, senjorais bei negalią turinčiais žmonėmis, kad patartų, kaip elgtis įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, parodytų, kaip susikrauti vadinamąjį išvykimo ar išgyvenimo krepšį, padėtų nustatyti perspėjimo pranešimus mobiliuosiuose telefonuose, atsakytų į rūpimus klausimus.
