Paskirtas premjeras Algirdas Butkevičius atmetė jau tris “darbiečių” kandidatūras: renginių organizatoriaus Tado Rimdžiaus, aktoriaus Juozo Gaižausko ir etiketo specialisto, žurnalisto ir rašytojo Giedriaus Drukteinio.
Į žurnalistų klausimą, ar galima iš DP sulaukti dar kokių nors įspūdingesnių kandidatų į kultūros ministrus, V. Uspaskichas su plačia šypsena atsako: “Jei norite, galite sulaukti”. Politikas skundžiasi, kad kandidatūrų tiek daug, kad labai sunku išsirinkti vieną, juk visi geri.
Laikas parodys, kuris iš tų “gerų” kandidatų imsis vadovauti Kultūros ministerijai, o kol kas norėtųsi prisiminti, kokių kultūros ministrų būta Lietuvoje iki šiol. Kai kurie vadovavo ramiai ir tyliai, o kai kurie – paliko šiokį tokį pėdsaką. Žiniasklaidos pareiga priminti, kokie tai pėdsakai.
Nepriekaištinga reputacija spindi ne visi
Tvarkingai kultūros ministrais yra dirbę restauravimo technologas ir ekspertas Arūnas Bėkšta, ir socialdemokratė teisininkė Roma Žakaitienė, ir choro dirigentas Jonas Jučas, taip pat ir nueinančios Vyriausybės kultūros ministras dailininkas ir filosofas Arūnas Gelūnas.
Tačiau tendencijos rodo, kad kas antras kultūros ministras priekaištinga reputacija nespindi. Štai po A. Bėkštos į kultūros ministro kėdę atsisėdo pianistas Gintautas Kėvišas, kuris šiame poste lyg ir nieko nepridirbo, tačiau po to „atsiėmė“ eidamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas.
Tris kadencijas teatrui vadovaujantis kultūros atstovas įtariamas lėšų švaistymu stambiu mastu renovuojant Nacionalinio operos ir baleto teatro sceną. Generalinė prokuratūra jau ilgiau nei trejus metus tiria, ar rekonstruojant teatrą nebuvo iššvaistyti pinigai.
Įtarimai lėšų švaistymu - ne kliūtis trečiai kadencijai
Pernai rugsėjo viduryje žiniasklaida pranešė, kad prokurorai G.Kėvišui pateikė įtarimus. Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad teatras vykdydamas rekonstrukciją ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą - už scenos įrangą mokėjo brangiau nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų.
Beje, XV Vyriausybės kultūros ministro A. Gelūno šie įtarimai nesustabdė, prieš skiriant G. Kėvišą trečiai kadencijai vadovauti Operos ir baleto teatrui. Ministro teigimu, panašūs įtarimai - įprastas dalykas.
„Mes vertiname pagal teatro kokybę. Įtarimai - savo ruožtu, mes turime atskirą nuomonę tuo klausimu. Ta įranga tikrai yra labai komplikuota. Teko važinėti po teatrus pasaulyje, ne vienas konfliktas kildavo dėl brangios įrangos pirkimų“, - yra pasakęs A. Gelūnas.
Žmonos ir dukters koncertai už valstybės pinigus
Tęsiant buvusių kultūros ministrų „juodų darbelių“ apžvalgą, būtų nesąžininga nepaminėti operos dainininko, profesoriaus Vladimiro Prudnikovo, stojusio prie Kultūros ministerijos vairo po R. Žakaitienės. 2004-2006 metais eidamas ministro pareigas, V. Prudnikovas už valstybės pinigus palaimino savo žmonos ir dukters koncertus užsienyje.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, jog už valstybės lėšas į užsienį koncertuoti išsiuntęs žmoną ir dukrą kultūros ministras pasielgė neetiškai ir neįvykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų. Anot komisijos, ministras sukėlė visuomenėje įtarimų dėl galimo interesų konflikto.
Pats V.Prudnikovas jam reiškiamą kritiką atmetė, teigdamas, kad nežinojo apie savo šeimos narių koncertus užsienyje. Pasak ministro, dokumentuose, kuriuos jis pasirašė, nebuvo nurodytos konkrečios koncertuoti vykstančių asmenų pavardės, todėl jis esą nežinojo apie savo žmonos ir dukros keliones.
Bandė pasirūpinti renta iki pensijos
Tačiau tai nebuvo vienintelė ministro „nuodėmė“. Taip pat jis pabandė išsirūpinti, kad jam kas mėnesį iki pensijos būtų mokama 500 litų renta, kurią gauna dainininkai, baleto artistai bei pučiamųjų instrumentų muzikantai, jei jie nebegali atlikti savo darbo. V. Prudnikovas tokių sąlygų neatitiko, kadangi buvo gana aktyvus solistas, be to, dirbo valstybės tarnyboje.
Opozicija Seime surinko parašus ministro interpeliacijai ir šis klausimas jau buvo įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, tačiau liberaldemokratų siūlymu parlamentarai šį klausimą iš darbotvarkės išbraukė. Siūlymas argumentuotas tuo, esą interpeliacijos procedūra V.Prudnikovui nebeturi prasmės, kadangi ministrui dirbti beliko pora savaičių.
Parėmė filmą, kuriame pats ir suvaidino
2008 metais į pamainą XIV Vyriausybės kultūros ministrui J. Jučui atėjo Tautos prisikėlimo partijos (TTP) į šį postą deleguotas žinomas aktorius Remigijus Vilkaitis, ankščiau laidoje “Dviračio šou” parodijavęs Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą bei nužudytąjį verslininką Šabtajų Kalmanovičių.
Jau po poros metų jam teko atsistatydinti iš kultūros ministro posto po to, kai pati TTP pareiškė nepasitikinti savo pačios deleguotu ministru. R. Vilkaitis supainiojo interesus, dalyvaudamas sprendžiant klausimą dėl valstybės finansinės paramos skyrimo filmui “Atsisveikinimas”, kuriame pats ir vaidino. VTEK nusprendė, kad ministras nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto.
Pats R. Vilkaitis teigė, kad Kino taryba filmui buvo skyrusi 2 mln. litų. Kadangi limitas nebuvo išnaudotas, buvo nuspręsta skirti pinigų. „Patikrinome griežtai, kiek buvo išleista iki tol. Pagal bendras nuostatas teikiame sumą. Komisijos reikalas – spręsti savo reikalus, o mano reikalas – baigti pradėtus projektus, į kuriuos įdėta daug pinigų“, - sakė ministras.
Filme „Atsisveikinimas“ (Laimingo žmogaus istorija) R.Vilkaitis nusifilmavo 2007-2008 metais, dar prieš tapdamas kultūros ministru. Tačiau juo tapęs skyrė šiam filmui 120 tūkst. litų iš Kultūros ministerijos biudžeto.
Taigi, tokios tos kultūros ministrų istorijos. Belieka laukti, kokių naujų siurprizų mums paruoš naujai paskirtas kultūros ministras, juk V. Uspaskicho teigimu, jis turėtų būti “linksmas” ir “profesionalus”.
