Muzika nuo pat senovės padėdavo žmonėms iškęsti didžiausias nelaimes, pagyvinti įvairias progas ar tiesiog išreikšti emocijas. Pažvelkime į muzikos istoriją ir prisiminkime įsimintiniausius pusšimčio metų „perliukus“.
Rock'nroll'o gimimas
Vos pasibaigus visą pasaulį palietusiems karams, muzikos kūrėjai ėmėsi tautų gelbėtojų vaidmens. Šeštąjį dešimtmetį suspindėjusios žvaigždės iki šiol vertinamos kaip daugiausiai prie muzikinės istorijos prisidėjusios įžymybės. Daugiausiai jų gimė Amerikoje, kuomet senojo žemyno kūrėjai tik vėliau prisidėjo prie naujų muzikinių stilių puoselėtojų.
Viena žymiausių laikmečio figūrų – Elvis Presley, pavergęs dešimties tūkstančių moterų ir merginų širdis. Nuotaikingas rock'n'rollas daugeliui tapo išsigelbėjimu nuo itin sunkaus gyvenimo sąlygų. 1935 metais gimęs atlikėjęs, šeštojo dešimtmečio pradžioje vos su pirmaisiais įrašais pradėjo užkariauti pasaulio muzikos mylėtojus.
E. Presley dešimtmečio hitai:
Ne ką mažesnio populiarumo tuo metu sulaukė ir Chuck Berry, laikomas vienas pirmųjų rock'n'rollo pradininkų. Pomėgis gitaros garsams apibrėžė viso muzikos stiliaus žymiausius bruožus.
Žymiausi muzikanto kūriniai, sutraukę mases naujo muzikos stiliaus mylėtojų:
Susidomėjimą lotyniška muzika paskatino muzikantas Ritchie Valensas. Jam užtejo tik perdainuoti meksikietišką liaudies dainelę „La Bamba“ – ji iki šiol patenka į populiariausių dainų sąrašus.
Bliuzas – ne tik išrinktiesiems
Nors bliuzo muzika ir karo metais nebuvo užmirštas muzikos stilius, tačiau ramiuoju laiku juo pradėjosi domėtis vis daugiau žmonių. Ir patys bliuzo kūrėjai stengėsi, jog šis muzikos stilius būtų patrauklus ne tik kelioms dešimtims klausytojų, bet tūkstantiems apie jį nežinančių.
Vienas įsimintiniausių populiarintojų – Ray Charles, iki šiol laikomas žymiausiu klasikinio bliuzo atstovu. Septynerių netekęs regėjimo jis ne tik dainavo, tačiau ir išmoko groti daugeliu instrumentų.
R&B uždega širdis
Daugelis atlikėjų nebuvo konkretaus muzikinio stiliaus atstovais. Tiek E. Presley, tiek Ch. Berry ar R. Charles prisidėjo ir prie viso laikmečio muzikos raidos.
Šeštąjį dešimtmetį masių dėmesį sukaustė ir juodaodžių tarpe itin mėgiamas R&B stilius. Tūkstančiai niūniavo ir vakarėliuose sukosi pagal šias dainas, aiškiausiai atspindėjusias stiliaus dvasią:
Pop muzikos pradžia
Populiarioji muzika, kaip ir dabar, taip ir tuomet, buvo visų muzikinių stilių mišinys. Tuomet paprastomis, tačiau neprastomis dainomis žiūrovus užkariavo Frankas Sinatra. Jo dainos – vienos dažniausiai kitų atlikėjų perdainuojamų kūrinių sąrašuose. Deja, retam pavyksta jas atlikti taip, kaip legendiniam muzikantui. Beje, F. Sinatra buvo gavęs ne vieną apdovanojimą už vaidybinius sugebėjimus.
Europa taip pat turėjo savo scenos dievaitę – Edith Piaf. Nors šeštasis dešimtmetis buvo jos karjeros pabaigos laikotarpis, tačiau tuomet moteris sudainavo žymiausias savo dainas.
Nematomas džiazo spindesys
Nors džiazo muzika nebuvo praradusi populiarumo, tačiau šeštąjį dešimtmetį klausytojams žavesni buvo charizmatiškieji E. Prsley ar F. Sinatra, bliuzo atstovai ar gimstanti rock'n'rollo muzika.
Tuo tarpu ištikimiausieji džiazo atstovai, tokie kaip Nina Simone, Ella Fitzgerald, Stan Getz bei Billie Holiday, ištikimai puoselėjo šią muziką šviesesniems laikams.
Kritikai teigia, kad būtent šiuo metu džiazas iš masių muzikos tapo intelektualios publikos pomėgiu.
