Dėl automobilių susidūrimų su žvėrimis keliuose šiemet draudimo kompanijų nuostoliai padidėjo maždaug 25 proc., nors Policijos departamentas tokių susidūrimų užfiksuoja tik maždaug dešimtadaliu daugiau. Pareigūnų statistikoje jie vadinami „užvažiavimais ant gyvūnų“.
Draudiminių įvykių – beveik tūkstantis
„PZU Lietuva“ ekspertai šių metų rudenį ir žiemą fiksuoja daugiau įvykių, kuriuose avarijų sukelia ar automobilius apgadina gyvūnai. Vien šių metų rudenį išmokos už susidūrimus su gyvūnais išaugo 55 proc., o kita gyvūnų padaryta žala didesnė 2 kartus.
Net ir žiemą, kai gyvūnų migracija nėra tokia intensyvi, draudikai bemaž kasdien gauna pranešimų apie eismo avarijas, kurių kaltininkai būna žvėrys.
„Nepaisant intensyvių kelininkų pastangų atitverti kelius miškingose vietovėse, tamsiuoju paros metu į kelius išbėga ir smulkūs gyvūnai – kiškiai, lapės, ir stambūs žvėrys – stirnos, briedžiai, šernai. Tamsiame slidžiame kelyje net ir dėl mažo žvėrelio gali kilti rimtas eismo įvykis, kai sužalojami žmonės ir sugadinami automobiliai“, – sakė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis.
Vien šiemet „PZU Lietuva“ išmokėjo kompensacijas 98 atvejais (iš viso 351,4 tūkst. Lt), o 2011 m. tokių buvo tik 56 (iš viso 220,5 tūkst. Lt). Išmokos atiteko tik apsidraudusiems kasko draudimu. „PZU Lietuva“ nepateikė duomenų, kiek buvo kompensuota lėšų už šiose avarijose vairuotojų ar keleivių patirtus sužalojimus.
Trys didžiausios Lietuvos draudimo kompanijos („Lietuvos draudimas“, „ERGO Lietuva“ ir „PZU Lietuva“) šiemet užregistravo 820 susidūrimų su gyvūnais, kai vairuotojai buvo apsidraudę kasko draudimu, o bendra atlyginta žala yra 2,3 mln. Lt.
Milijoniniai nuostoliai
Bemaž 4 kartus didesnę išmoką, palyginti su „PZU Lietuva“, vairuotojams, patyrusiems susidūrimų su žvėrimis, šiemet kompensavo „Lietuvos draudimo“ bendrovė.
„Palyginti su praėjusiais metais, atlygintų nuostolių suma išaugo 40 proc., užregistruota 25 proc. daugiau tokių avarijų“, – teigė „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas. Per 11 mėnesių „Lietuvos draudimas“ tokių avarijų nuostoliams padengti jau išmokėjo 1 mln. 50 tūkst. Lt, užregistruota 420 susidūrimų su gyvūnais keliuose.
Per mėnesį avarijose nuo laukinių žvėrių nukenčia vidutiniškai 40 „Lietuvos draudimo“ klientų. Draudikai skaičiuoja, kad šiemet iki metų pabaigos avarijose su gyvūnais bus nukentėję beveik 500 bendrovės draudėjų. Jų patirtiems nuostoliams atlyginti reikės 1,2 mln. Lt. Taigi, per savaitę įvyksta vidutiniškai 10 avarijų, kurias sukelia į kelią išbėgę gyvūnai.
Savo ruožtu bendrovė „ERGO Lietuva“ per 11 šių metų mėnesių užregistravo 310 žalų, kurias kasko draudimu apsidraudę vairuotojai patyrė, susidūrę su žvėrimis, išbėgusiais į kelią. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tokių įvykių padaugėjo beveik 30 proc. Žaloms padengti šiemet išmokėta daugiau kaip 900 tūkst. Lt, arba 20 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Vertinant visų trijų draudimo kompanijų duomenis, šiemet jos išmokėjo apie 25 proc. daugiau kompensacijų nei praėjusiais metais.
Automobilio šviesos apakina žvėris
„Lietuvos draudimo“ ekspertai, išanalizavę bendrovės statistiką, pastebi, kad didžiausia tokių avarijų tikimybė rudenį ir pavasarį, o Lietuvos vairuotojai dažniausiai keliuose susiduria su stirnomis. Rudenį rizika susidurti su gyvūnais ypač išauga, nes žvėrys migruoja jiems įprastais takais, kerta magistrales, kelius. „Automobilio šviesos apakina gyvūnus ir verčia juos elgtis neprognozuojamai“, – aiškino „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas A.Gimbickas.
Lietuvos keliuose dažniausiai avarijas sukelia stirnos (44 proc. tokių avarijų). Pavojingiausia, kai į kelią išeina briedžiai, tokių avarijų nuostolis yra didžiausias.
„Šiemet dėl susidūrimo su briedžiu vidutinė išmoka buvo 7 800 Lt, o rekordinė šių metų išmoka dėl avarijos susidūrus su laukiniu gyvūnu siekė net 27 tūkst. Lt. Šios avarijos metu briedis visiškai suniokojo apynaujės mašinos priekį“, – pasakojo A.Gimbickas.
Dažnai partrenkiami ir paprasti šunys. Tokių įvykių metu nuostolis būna apie 1 600 Lt. Jei susiduriama su kiškiu, mašiną suremontuoti atsieina vidutiniškai 1 300 Lt. Šiemet taip pat užregistruoti susidūrimai su šernais, lapėmis, katėmis ir paukščiais, rečiau – bebrais ar naminiais gyvūnais – karvėmis, ožkomis. „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius M.Žilionis atkreipė dėmesį, kad gyvūnai tapo drąsesni, mat dažniau priartėja prie triukšmingų kelių ir patenka po automobilių ratais. „Neretai vairuotoją suglumina ir avariją sukelia žvėrys, kurie perbėga kelią prieš pat mašiną, ir susidūrimo pavyksta išvengti. Sutrikęs vairuotojas tokiais atvejais gali nesuvaldyti automobilio ir nuslysti nuo kelio“, – pasakojo M.Žilionis. Po susidūrimo su laukiniais žvėrimis automobiliams dažniausiai prireikia pakeisti buferius, žibintus, groteles, sparnus ir kitas priekinėje automobilio dalyje esančias detales.
Kai kurios draudimo kompanijos mėgina prisiteisti nuostolius iš valstybės, nes ji esą neužtikrino kelio ruožo saugumo. „Per pastaruosius dvejus metus esame pateikę iki dešimties tokių ieškinių, bet kol kas jokių kompensacijų mums priteista nebuvo“, – sakė „PZU Lietuva“ komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė.
Mirtinos akistatos su briedžiais
Vis dėlto draudimo kompanijų statistika neatspindi realios situacijos. Policijos duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruoti net 1 237 eismo įvykiai, į kuriuos pateko laukiniai ir naminiai gyvūnai. Šiose avarijose buvo sužeisti 22 žmonės, nors anksčiau būta atvejų, kai vairuotojai ar keleiviai patirdavo ir mirtinų traumų. Iš skaudžiausių įvykių policininkai prisimena 2008 m. lapkričio 12 d., kai apie 19 valandą kelyje Tauragė–Eržvilkas–Šimkaičiai automobilis „Renault“ susidūrė su briedžiu, išbėgusiu į kelią. Po smūgio mašina nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Vairuotojas žuvo. Panašus įvykis užregistruotas ir 2011 m. gegužės 11 d., kai apie 6 valandą ryto rajoniniame kelyje Maišiagala–Širvintos 54 metų moters vairuojamas automobilis „Opel Astra“ susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu. Vairuotoja taip pat žuvo. „Lietuvos policija neturi duomenų, kokie gyvūnai dažniausiai patenka į eismo įvykius, bet galima konstatuoti, kad dažniausiai tai būna šernai, stirnos, briedžiai“, – pasakojo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
2004–2011 m. mūsų šalyje įvyko beveik 8,5 tūkst. tokio pobūdžio avarijų. Jose 11 žmonių žuvo ir 140 sužeista. Šiemet daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyko Vilniaus miesto ir rajono keliuose (124), Panevėžio mieste ir rajone (75) bei Rokiškio rajone (70). Kituose rajonuose įvykių užregistruota mažiau nei 50. Tyrimai rodo, kad apie 30 proc. vairuotojų atkreipia dėmesį į ženklus „Laukiniai žvėrys“. Taip pat pabrėžiama, jog tvoromis atitvertuose kelio ruožuose susidurti su laukiniu žvėrimi tikimybė yra maždaug 6 kartus mažesnė nei tose vietose, kur tokių tvorų nėra. Lietuvoje nuo žvėrių tvoromis atitverta yra apie 600 km kelių.
Komentaras Gyvūnai pasiduoda instinktui Selemonas Paltanavičius, gamtininkas Sunku pasakyti, kiek iš tiesų kasmet Lietuvoje po ratais žūsta žvėrių. Tokios statistikos nėra. Pamenu, kažkada mėginome suskaičiuoti, kiek Lietuvos keliuose žūsta ežių. Nepavyko. Dalijome specialias anketas vairuotojams, bet vairuotojai jų nepildė. Susidūrimai su šerno dydžio ir stambesniais gyvūnais gali būti pavojingi ir pačiam žmogui. Ypač dabar reikia būti atidiems. Plėšrūnams nepriskiriami gyvūnai žiemą maisto pradeda ieškoti vos brėkštant ir tai daro iki 8.00–8.30 valandos ryto. Vėliau jie aprimsta, bet vakarop taip pat gana anksti išeina iš įprastų vietų. Rizika susidurti su gyvūnu kelyje padidėja ir maždaug nuo 17 valandos, ji būna kelias valandas. Gana anksti, apie 18–19 valandą, jau galima sutikti ir šernų. Žemė dar neįšalusi, todėl šie žvėrys laukuose knisa ražieną. Dalis gyvūnų apie 21–22 valandą grįžta į guolius, o vėliau paryčiui vėl keliauja. Pabrėžtina, kad naktį daugelis žvėrių apskritai nesimaitina, todėl šiuo paros metu vairuotojui reikia būti atsargesniam dėl savęs, o ne dėl žvėrių. Briedžiai, elniai ir stirnos gali vaikščioti visą dieną. Jų negasdina net žmogaus veikla, pavyzdžiui, miško darbai. Kirtavietėse briedžiai ir stirnos mėgsta pasmaguriauti nukirstų drebulių žievėmis. Žiemą gerai nebent tai, kad dieną sniego fone atpažinti į kelią bėgantį žvėrį nėra sudėtinga, bet vairuotojas turi žinoti, kad, tarkime, stirna, kaip ir kiti žvėrys, pamatę už 100 m automobilio šviesas, nežino, kaip greitai artėja automobilis. Vien todėl gali pasirodyti, kad žvėrys mašinų nebijo. Tačiau po kelių sekundžių gyvūnas supranta, kad artėja pavojus, ir, užuot grįžęs į lauką arba mišką, bėga į kelią.
