Žuvis ant klaipėdiečių stalų gali tapti retenybe, – keistų įsakymų engiami menkes gaudantys priekrantės žvejai rimtai prabilo apie ketinimus emigruoti, rašo dienraštis „Klaipėda“.
Menkė – lyg karvė
Prieš kelias dienas smulkiuosius žvejus vienijančios Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Viktoras Butavičius kreipėsi į premjerą Gediminą Kirkilą.
Lietuvos Vyriausybės vadovo prašoma įpareigoti žvejybą jūroje kontroliuojančią Žemės ūkio ministeriją panaikinti nesusipratimus ir absurdą primenančius įsakymus.
Jie priekrantės žvejams draudžia ne tik plaukti toliau į jūrą gaudyti menkių, bet ir arti kranto apibrėžia teritoriją, kurioje jas galima gaudyti.
„Žemės ūkio ministrės įsakymu kiekvienam žvejui jūroje yra skirtas savotiškas sklypas, iš kurio ribų jis negali išplaukti.
Panašu, jog valdininkai mano, kad menkė yra tarsi pririšta karvė, kuri laukia, kada atplauksime į sklypą ir ją pagausime“, – įsakymą ironizavo V.Butavičius.
Jis taip pat pyko, kad tie „sklypai“ jūroje žvejams yra paskirstyti, V.Butavičiaus, žodžiais, tradiciškai. Nors toks „sklypas“ sklypui nelygus, nebuvo skelbtas joks konkursas, kuriame būtų išsiaiškinta, kas juose gali žvejoti.
Pavyzdžiui, vienas toks „sklypas“ yra trijų kvadratinių kilometrų ploto, o kitas – tris kartus didesnis.
Viename „sklype“ niekada nėra menkių, nes teritorija yra per arti kranto, o kitoje – žuvų gausiau.
Ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius Vaclovas Petkus aiškino, kad nustatyti konkrečias teritorijas, kuriose galėtų žvejoti tik viena įmonė, prašė patys žvejai. Jos paskirstytos pagal žvejų gyvenamąją vietą, , rašo dienraštis „Klaipėda“.
Pasiūlė mesti verslą
V.Butavičius buvo atviras: jei situacija nesikeis, smulkieji žvejai bus priversti emigruoti. „Žvejoti važiuosime į užsienį. Jau radau užsakovus, kurie suteikia ir gyvenamąją vietą, ir infrastruktūrą laivui. Taip pat siūlo man skirti ne mažesnę nei 100 tonų kvotą. Žodžiu, žvejok ir norėk“, – prasitarė V.Butavičius.
V.Petkus piešė kiek kitokią tikrovę. Anot jo, smulkieji žvejai turėtų pasitraukti iš verslo ir užleisti vietą kitiems, nes Europos Sąjunga už laivų supjaustymą moka kompensacijas.
Per dvejus metus iš verslo pasitraukė 31 priekrantės žvejys. Metusiems verslą buvo išmokėta apie 300 mln. litų kompensacijų.
„Kas nenori žvejoti ir dabar gali išeiti. Kaip sakoma, mažiau šaukštų bus prie lėkštės, todėl daugiau sriubos liks“, – žodžių į vatą nevyniojo V.Petkus.
Emigravus ar iš verslo pasitraukus smulkiesiems žvejams, gali nutikti taip, kad apskritai nebebus kam gaudyti menkių.
Anot S.Lapėno, vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Europos Sąjunga uždraus žvejoti tralais – dideliais jūriniais laivais. Tačiau kada tokia nuostata taps realybe, kol kas neaišku, , rašo dienraštis „Klaipėda“.
