Delsdami imtis priemonių gelbėti dūstančias žuvis rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovai su talkininkais eketes kerta ne žuvims gelbėti, bet ginti savo kailį.
Praėjusį sekmadienį biržiečiai žurnalistai, aplinkosaugininkai sulaukė ne vieno Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovo skambučio. Žvejai kvietė įsitikinti, jog žuvys, jų teigimu, Širvėnos ežere tikrai nedūsta.
Kaip įrodymą jie siūlė apžiūrėti kelias eketes ežere. Jos buvo išpjautos Rinkuškiuose, netoli pirties, prie centrinės ir Jaunimo parko maudyklų, Astrave.
Kaip pagrindinį argumentą, jog žuvys nedūsta, draugijos pirmininkas Kostantinas Romualdas Galvelis pateikė tai, jog išpjovus eketes vandenyje plaukiojusios žuvys bei vabalai nekilo į paviršių.
Prevencijos imtis prašyta seniai
Tokių veiksmų imtasi po to, kai „Šiaurės rytai" parašė, jog Biržų rajono Medžiotojų ir žvejų draugija, išsinuomojusi Širvėnos ežerą, iki šiol realiai nesiėmė jokių veiksmų dūstančioms žuvims gelbėti. Buvo kažko delsiama ir prašinėjama savivaldybės pinigų sniego dangos valymui, nors draugija pati renka nario mokestį ir turėtų numatyti lėšų tokiems atvejams.
Praėjusios savaitės pabaigoje draugijos lėšomis šiek tiek sniego dangos buvo nustumdyta Rinkuškių pusėje.
Tai bene pirmi Širvėnos ežero nuomotojos - rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos - realūs veiksmai šią sunkią žiemą, kad būtų gelbėjamos dūstančios žuvys.
Sniegą valyti nuo ledo rajono aplinkosaugininkai oficialiai buvo paprašę dar sausio 26 dieną.
Kad pasiekta kritinė riba ir žuvys dūsta, rodė ir prieš dvi savaites Gyvosios gamtos inspektoriaus Daliaus Drevinsko atlikti matavimai. Apie tai jis raštu informavo ežero nuomotojus - Medžiotojų ir žvejų draugiją.
Pasak D. Drevinsko, pagal nuomos sutartį draugija privalo imtis priemonių, kad viename litre vandens būtų ne mažiau kaip 3 miligramai deguonies. Taip pat pagal nuomos sutartį nurodyta, kad sniegas turi būti valomas atidengiant ledo paviršių, jog galėtų vykti fotosintezė.
Tikroji padėtis paaiškės pavasarį
„Jie ledą prapjovė tose vietose, kurios tikrai nėra problemiškiausios", - komentavo sekmadienį Širvėnos ežere Medžiotojų ir žvejų draugijos narių išpjautas eketes apžiūrėjęs Gyvosios gamtos inspektorius Dalius Drevinskas.
Tai, jog žuvys išpjovus eketes nekyla į paviršių, anot jo, dar nieko nereiškia. Tikroji padėtis paaiškėsianti pavasarį, kai nutirps ledas.
Inspektorius ežeruose esantį deguonies kiekį dar kartą specialiu matuokliu žadėjo matuoti trečiadienį.
Jam antrino ir rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovė Elona Pipiraitė.
„Mus kvietė pasižiūrėti, kaip žuvys nekyla į paviršių. Bet mes remiamės prietaisų parodymais, o ne plika akimi. Jie rodo, jog žuvys dūsta. O į paviršių jos gali pradėti kilti tik gerokai vėliau", - kalbėjo E. Pipiraitė.
Agentūros vadovės įsitikinimu, draugija turėjo pakankamai laiko imtis priemonių dūstančioms žuvims gelbėti.
„Draugijos vadovai galėjo paraginti žvejus bent vieną savaitgalį eiti ekečių pjauti. Arba prašyti tų, kurie rengia viešuosius darbus. Dabar tik delsiama ir nieko nedaroma", - svarstė į redakciją skambinę biržiečiai.
Siūlo žuvis išgaudyti
Pirmadienį Aplinkos ministerija aplinkos apsaugos agentūroms išsiuntinėjo raštą, kuriuo siūloma leisti kiek įmanoma daugiau dūstančių žuvų išgaudyti.
Aplinkos apsaugos agentūros prašoma Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą operatyviai informuoti apie vandens telkinius, kuriuose prasidėjo žuvų dusimas, ir išduoti specialiosios žvejybos leidimus, kur yra galimybė išgaudyti dūstančias žuvis.
Valstybiniuose vandens telkiniuose, kur centras neturi galimybių išgaudyti dūstančių žuvų, regionų aplinkos apsaugos departamentai turėtų kuo skubiau išduoti leidimus verslinei žvejybai. Leidimus siūloma išduoti žvejybos įmonėms ar vandens telkinių nuomininkams, o jei šie žuvų išgaudyti negali - tuomet žvejams mėgėjams.
Dūstančių žuvų žvejybai galima leisti naudoti tinklinius samčius ir kitus žuvų išteklių naudotojo pageidaujamus žvejybos būdus ir įrankius, išskyrus tuos, kurie draudžiami.
Jei nėra palankių sąlygų žuvis perkelti į kitus vandens telkinius, siūloma leisti gaudyti ir neverslinio dydžio, bet tuo metu draudžiamas gaudyti žuvis be teisės jas parduoti.
Norint supaprastinti su dūstančių žuvų gaudymu susijusias procedūras siūloma žuvų išgaudymui skirtų tinklinių samčių ir kitų žūklės įrankių neženklinti ir žurnalo nepildyti. Taip pat siūloma leisti žvejybą nakties metu.
Jurgita Vitkauskienė
