• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas Nortautas Statkus tikina nepatyręs spaudimo iš Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos. Taip jis kalbėjo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) posėdyje, kuriame trečiadienį buvo nagrinėjamas Generalinės prokuratūros kreipimasis dėl laikinosios komisijos darbo.

Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas Nortautas Statkus tikina nepatyręs spaudimo iš Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos. Taip jis kalbėjo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) posėdyje, kuriame trečiadienį buvo nagrinėjamas Generalinės prokuratūros kreipimasis dėl laikinosios komisijos darbo.

REKLAMA

Komisijos narei Dovilei Šakalienei uždavus klausimą, ar Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisija nedarė spaudimo pateikiant informaciją peržengti teisės aktuose numatytas ribas, N. Statkus atsakė neigiamai.

„Jokio spaudimo nejutau. Bendradarbiavimas su komisija buvo pagarbus“, – trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje kalbėjo N. Statkus.

Buvo apklausti komisijos nariai

Generalinė prokuratūra kreipėsi į etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai. Todėl posėdyje buvo apklausti ir Seimo VSD pranešėjo komisijos nariai Vytautas Bakas ir Andrius Vyšniauskas.

REKLAMA
REKLAMA

„Komisijos principinė rekomendacija pranešėjui buvo neliudyti viešai. Mes jam primygtinai rekomendavome tai. Iki pat posėdžio pradžios nei komisijos nariai, nei aš pats nežinojau, kokią forma jis pasirinks“, – į klausimus dėl galimo neteisėtos pranešėjo tapatybės atskleidimo atsakė V. Bakas.

REKLAMA

„Seimas Komisijai suformulavo tokius klausimus, kurie apėmė pranešėjo kreipimesi pateiktos informacijos analizę, todėl Komisija negalėjo dirbti neapklausdama pranešėjo. Pranešėjas buvo pakviestas liudyti 2023-12-06. Rengiantis posėdžiui, pranešėjo tapatybė nebuvo įvardyta nei Komisijos nariams, nei viešai. Komisijos nariams iki pat minėto posėdžio nebuvo atskleista pranešėjo tapatybė. Pranešėjui buvo sudarytos techninės sąlygos liudyti Komisijai neatskleidžiant savo tapatybės. Tačiau pats pranešėjas savo asmeniniu sprendimu prieš posėdį nusprendė paviešinti savo tapatybę ir minėto Komisijos posėdžio metu viešai pareiškė, kad atsisako konfidencialumo“, – teigiama raštu pateiktame laikinosios komisijos atsakyme etikos sargams.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, Seimo EPK nariams kilo klausimų, ar Tomas Gailius, norėdamas atsisakyti konfidencialumo neturėjo kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Savo ruožtu laikinosios komisijos pirmininkas tikino, kad pranešėjo instituto apsauga negali varžyti jo asmeninės laisvės.

„Pranešėjo statusas nėra antrankiai, kurie apriboja žmogų visam gyvenimui“, – teigė V. Bakas.

ELTA primena, kad VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

REKLAMA

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų