Tokias parlamente sklindančias kalbas prisipažįsta girdėjęs ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jo vertinimu, jei Prezidentūra iš tiesų bandė spausti Seimo narius, Lietuvoje turėtume ne ką mažiau skandalingą nei iš prezidento posto atstatydinto Rolando Pakso istoriją.
„Kolegos man yra sakę, kad prezidento patarėjai net ir pakeltu balsu nurodinėja Seimo nariams. Sakyčiau, jeigu taip yra, tai šiek tiek primena tai, ką A. Paulauskas pasakojo apie Pakso apkaltą. Tada buvo siūlomi postai, o dabar tam tikra prasme yra grasinama“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
„Seimo narys yra tautos atstovas ir privalo, kaip nurodyta Konstitucijoje, balsuoti pagal sąžinę. Jeigu man bandytų pakeltu tonu aiškinti, dar reikėtų pagalvoti, kokią pirštų kombinaciją aš jiems parodyčiau“, – pridūrė jis.
Visgi, parlamentaras akcentavo, kad ir pats asmeniškai kalbėjo su prezidento patarėju Pauliumi Baltoku, tačiau susitikimo metu spaudimo dėl balsavimo nejautė.
„Pas mane buvo atėjęs Baltokas. Kultūringai pasišnekėjome, jis neprašė nepalaikyti tų išvadų, tiesiog zondavosi kaip čia kas. Aš išsakiau savo poziciją, kad kol nesusipažinsime su įslaptinta medžiaga, tol dėl išvadų spręsti negalime“, – pabrėžė E. Gentvilas.
Liberalui E. Gentvilui antrino ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Politikė tikina, kad toks aktyvus raginimas nepalaikyti išvados, kurioje figūruoja ir pats prezidentas – atrodo keistai. Parlamentarė pabrėžė, kad girdėjusi tokių atvejų, tačiau pati su galimu spaudimu nesusidūrė.
„Įvairios institucijos gali reikšti savo nuomonę. Tačiau pats prezidentas figūruoja išvadose, tad gal kiek keista, kai agituojama nepalaikyti. Seimo nariai turi savo supratimą, kaip jie sprendimus priima. Keistai atrodo tas papildomas spaudimas“, – dėstė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pokalbių apie galimą Prezidentūros susidomėjimą balsavimo dėl išvados rezultatais tikina girdėjęs ir Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas. Už tyrimą atsakingas parlamentaras tikina, kad tokie pokalbiai galėtų būti traktuojami kaip spaudimo darymas.
„Jeigu toks spaudimas daromas, tai yra nesuderinama su prezidento įgaliojimais, čia yra lobizmas. Juolab, kad klausimai liečia paties prezidento ir jo patarėjų vertinimą. Tai yra parlamentinis tyrimas, kuriuo vertinama prezidento ir patarėjų veiksmai. Toks vaikščiojimas yra visiškai nepriimtinas, tai yra spaudimas Seimo nariams“, – teigė opozicijoje esančiai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ priklausantis politikas.
Pats V. Bakas aiškina šalies vadovo atstovų susidomėjimo tyrimu sulaukęs dar iki komisijos sudarymo.
„Su manimi apie tai buvo kalbama dar iki tyrimo. Man teko susitikti su kai kuriais prezidento patarėjais ir paaiškinti savo poziciją, kodėl siekiu to tyrimo. Buvo kalbama apie tai, kad tas tyrimas yra nepageidaujamas. Aš paaiškinau, kad labai svarbu yra apginti pranešėjo institutą“, – aiškino laikinosios komisijos pirmininkas.
Tuo metu kitos opozicijoje esančios politinės jėgos tikina jokio spaudimo nepatyrusios. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir Darbo partijų teigimu, šiuo klausimu P. Baltokas su jų frakcijų nariais nebendravo.
Prezidentūra: P. Baltokas ir toliau domėsis Seimo narių nuomone
Savo ruožtu, Prezidentūros atstovai neigia spaudimo darymą ir tikina, kad domėtis Seimo narių nuomone – P. Baltoko pareiga.
„Patarėjas P. Baltokas labai apgailestauja, kad papiktino dalį parlamentarų vaikščiodamas Seimo koridoriais. Bet jis ir toliau jais vaikščios ir domėsis Seimo narių nuomone įvairiais klausimais, nes yra Prezidento atstovas Seime“, – Eltai siųstame atsakyme dėsto Prezidentūros komunikacijos grupė.
ELTA primena, kad dėl parlamentinės komisijos išvadų po pateikimo Seimas ketina apsispręsti jau šį ketvirtadienį.
Antradienį Seimo kanceliarija pranešė, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi.
Jose, be kita ko, yra teikiami ir siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
