JAV žvalgybos tarnybų bendruomenė, vienijanti 16 žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės tarnybų, būsimajam šalies prezidentui ruošia ataskaitą - prognozę apie globalias ateities grėsmes. Analitikai perspėja apie tolygų JAV įtakos pasaulyje mažėjimą besikeičiančiame pasaulyje, kuris susidurs su vis didesniais globalizacijos, besikeičiančio klimato iššūkiais ir dėl maisto, vandens bei energijos trūkumo kylančiais neramumais, rašo JAV dienraštis „The Washington Post“.
Pirminiame dokumento variante, kurį pristatė žvalgybos tarnybų bendruomenės vyriausiasis analitikas Thomas Fingaras, taip pat daroma išvada, kad vienintelė esminė ilgalaikio JAV pranašumo sritis – karinė galia – bus „mažiausiai svarbus“ aktyvas ateities pasaulyje, nes niekas nesiruošia smogti Amerikai įprastiniais ginklais.
T. Fingaro pastabos rėmėsi iš dalies užbaigta ataskaita „Globaliosios tendencijos 2025 m.“, kurioje vertinama, kaip tarptautiniai įvykiai gali paveikti JAV politiką per artimiausius 15 – 17 metų. Sakydamas kalbą Orlando mieste surengtoje žvalgybos tarnybų atstovų konferencijoje, T. Fingaras apžvelgė svarbiausias išvadas, kurios naujajam Baltųjų rūmų šeimininkui bus pristatytos kitų metų pradžioje.
Pasak analitiko, JAV ir toliau išliks supervalstybė, tačiau Amerikos dominavimas gerokai susilpnės. Jo manymu, JAV pirmavimas „vis sparčiau“ mažėja politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityje.
Pasak dienraščio, nors didžiausių grėsmių ataskaita dar nebaigta, JAV žvalgybos tarnybų atstovai jau pradėjo konsultuoti abu pretendentus į JAV prezidentus: jie supažindinami su didžiausias pavojais Amerikos saugumui, su kuriais gali susidurti savo prezidentavimo metu.
Lyginant su ankstesne ataskaita, kuri buvo parengta 2004 m., dabartinė yra kiek niūresnė, teigia „Washington Post“. Naujasis žvalgybos analitikų požiūris sutampa su žymių ekonomikos ir tarptautinių santykių ekspertų, konstatuojančių Amerikos įtakos silpnėjimą stiprėjant Kinijai ir kitoms valstybėms, nuomone.
Žvalgybos analitikų teigimu, įtaką praranda ne tik JAV, bet ir Jungtinių Tautų Organizacija, Pasaulio bankas ir kitos tarptautinės organizacijos, padėjusios išlaikyti pasaulyje politinį ir ekonominį stabilumą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau, pasak T. Fingaro, kol kas neaišku, ar nauji institutai galės užimti jų vietą.
Artimiausiais metais Vašingtonas – kaip ir kitos pasaulio šalių sostinės – jau nebegalės nurodinėti pasauliui, kaip turėtų atrodyti nauja globalinė struktūra. Analitiko manymu, prognozuojamas Amerikos įtakos pasaulyje silpnėjimas prasidės tuomet, kai planeta susidurs su didėjančia ekologine krize, kurią labiausiai lems klimato permainos. Iki 2025 m. sausros, maisto ir geriamojo vandens trūkumas tarsi maras siaubs pasaulį nuo šiaurinės Kinijos dalies iki Horno kyšulio Afrikos pietuose.
JAV žvalgybos tarnybų manymu, klimato permainos šiose šalyse taps paskutiniuoju lašu, perpildysiančiu kantrybės taurę. Be to, klimato pokyčius pajus ir Amerika: saulės išdegintuose JAV pietvakariuose bus jaučiamas vadinamojo „dulkių katilo“ efektas. Anot T. Fingaro, JAV žvalgyba sutinka su mokslininkais, padariusiais išvadą, kad jau per vėlu ir per artimiausius 20 metų nebeįmanoma išvengti pavojingiausių klimato šiltėjimo pasekmių. Ši nuomonė sutampa su šią vasarą JAV žvalgybos analitikų atlikto tyrimo išvada, kad per artimiausius dešimtmečius didžiausią grėsmę kels klimato atšilimas.
Potvyniai ir sausros išprovokuos masinę migraciją ir politinius neramumus daugelyje besivystančių pasaulio šalių. O ekonomiškai stipriose šalyse didės įtampa dėl mažėjančio gimstamumo ir gyventojų senėjimo. Kinijoje, Japonijoje ir Europoje darbingo amžiaus žmonių ir pensininkų santykis jau pradeda artėti prie 1: 3, teigia analitikai.
Lyginant su daugeliu kitų išsivysčiusių šalių, padėtis JAV šiuo požiūriu bus geresnė – iš dalies dėl to, kad šalis yra atviresnė imigrantams. Atvykusieji gyventi į Ameriką sustiprins jos ekonomiką, o to labai trūks Europai ir Japonijai, kurios, pasak T. Fingaro, „gerais laikais išsiskyrė itin šovinistiniu požiūriu“.
Svarbia problema taps energetinis saugumas, nes Indija, Kinija ir kitos valstybės ims sekti JAV pavyzdžiu ir sieks užsitikrinti naftos, dujų ir kitų energijos šaltinių tiekimus. Kinija didelę reikiamos naftos dalį gaus iš Irano – kaip ir daugelis JAV sąjungininkų Europoje, o tai savo ruožtu sumažins JAV veiksmų galimybes Irano atžvilgiu, rašo „Washington Post“.
Analitiko parengtoje apžvalgoje beveik neminima terorizmo problema. Paskutiniojoje tokio pobūdžio ataskaitoje JAV žvalgybos bendruomenė prognozavo „Al-Qaeda“ aktyvumo sumažėjimą. Žvalgybininkų teigimu, ši organizacija tampa vis labiau decentralizuota, nuo jos atsiriboja mažesnės grupuotės ir pavieniai kovotojai. 2004 m. parengtoje ataskaitoje sakoma, kad teroro aktus ateityje, ko gero, vykdys ne pati „Al-Qaeda“, o jos įkvėptos vietinės teroristų grupuotės ir „džihado kariai“, kuriuos vienija bendra neapykanta nuosaikiems režimams ir Vakarams.
Tačiau naujoje ataskaitoje kalbama apie ilgalaikę Irano grėsmę. T. Fingaras prognozuoja, kad Islamo respublikos pastangos gamintis prisodrintą uraną bus „stabiliai sėkmingos“. Kita vertus, analitikas pripažįsta, kad šiuo metu nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Iranas tęsia 2003 m. JAV žvalgybos teigimu sustabdytą branduolinio ginklo kūrimo programą. Pasak jo, daugelis mano, kad iraniečiai bijo savo kaimynų labiau, nei turėtų. Tačiau T. Fingaras pažymi, kad JAV jau sunaikino du didžiausius Irano priešus – buvusį Irako lyderį Saddamą Husseiną ir talibų režimą Afganistane.
„JAV ėmėsi veiksmų didžiausių grėsmių Irano saugumui atžvilgiu, – pažymėjo analitikas. – Išskyrus mus pačius, kuriuos Iranas laiko mirtinu pavojumi.“
