Žinomos moterys stengiasi koreguoti savo gyvenimo būdą ir keisti jį į sveikesnį, rašoma pranešime spaudai.
Tai jos daro padedamos skirtingų sričių specialistų: šeimos gydytojo, kineziterapeuto, dietologo ir psichologo. Su jais I. Puzaraitė-Žvagulienė ir J. Žižė konsultuojasi, koks gyvenimo būdas yra laikomas sveiku ir kaip suderinti užimtą darbotvarkę bei sveikus įpročius.
Šiandien vykusios tiesioginės transliacijos iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos metu, žinomos moterys buvo atviros – bandymą pradėti gyventi sveikai be sveikatos specialistų rekomendacijų dabar vertintų labai skeptiškai, o priėmusios šį trijų mėnesių trukmės iššūkį mokosi „skubėti lėtai“, t. y. pradėti pokyčius nuo mažų kasdienių dalykų.
Dainininkės I. Puzaraitės-Žvagulienės teigimu, šiandien žmonės daug žino, gauna daug informacijos, kaip gyventi, ir kaip sportuoti, kokia ta mityba turėtų būti, tačiau nežengia to pirmojo žingsnio pradėti tai daryti.
„Kai gyvenimo ritmas labai įtemptas, tikrai labai sunku susiderinti maistą ir ritmą „pusryčiai-pietūs-vakarienė“ būtų savo laiku. Būna, kada yra, tada ir valgai. Bet tada įjungi savo smegenis, pradedi daugiau galvoti ir supranti, kad ta mityba labai svarbi visam organizmui, gali būti ne tik geros savijautos, bet ir ligų priežastis“, – sako dainininkė, prisipažinusi, kad iki šio projekto neretai papiktnaudžiaudavo ir degalinių maistu, valgė per mažai daržovių, gėrė per mažai vandens.
Savo ruožtu verslininkė Julija Žižė įsitikinusi, kad tai, kas tinka vienam, toli gražu netinka kitam, tad vaikytis madų neverta. Tai itin aktualu planuojant mitybą ar renkantis fizinio aktyvumo veiklas.
„Stengiausi atrasti savo sveiką gyvenimo būdą. Ieškojau skirtingose sporto šakose, kas man patinka, kur mano kūnas jaučiasi gerai, kur aš apskritai noriu eiti. Esminis dalykas, ko palinkėčiau kiekvienam žmogui, tai atrasti savo sveikos gyvensenos principą – nesivaikyti madų, o išsitirti organizmą, ką mums šis projektas ir padovanojo. Realiai nueiti pas šeimos gydytoją, užsirašyti pas kineziterapeutą, kad pažiūrėtų visą kūną, kur ką iš tikrųjų reikia stiprinti. Visi organizmai skirtingi, yra įvairių dalykų, kur būtinai reikalinga specialisto konsultacija“, – pabrėžia žinoma moteris.
I. Puzaraitę-Žvagulienę bei J. Žižę konsultuojančios Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytojos Dovilės Ilgūnienės teigimu, ją džiugina, kai žmonės į gydytojus kreipiasi profilaktiškai, norėdami atlikti kraujo tyrimus ir pasitikrinti sveikatą.
„Patikrinimų metu nustačius nežymius ar vidutinius kraujo rodiklių, kūno masės, kraujo spaudimo ar kitų duomenų nukrypimus nuo normos, pakeistas gyvenimo būdas gali sustabdyti tam tikrų ligų progresavimą, pagerinti bendrą žmogaus savijautą“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Transliacijos metu ji pasidalijo, kokius žingsnius būtina padaryti, prieš imantis iššūkio pradėti gyventi sveikiau.
„Pirmas žingsnis nuodugniai išsitirti sveikatą. Antras žingsnis – nusistatyti konkretų tikslą, pasiekiamą per tam tikrą laiką. Tikslas „noriu būti sveikas“ šiuo atveju netinka. Pavyzdžiui, turėtų būti „noriu numesti dešimt kilogramų“, „noriu mesti rūkyti per du mėnesius“. Tada rekomenduočiau to tikslo link eiti mažais žingsneliais – nereikia norėti pakeisti viską radikaliai. Nes kai norima greito rezultato ir jo nepasiekiama iškart, labai greitai grįžtama prie senų įpročių, žmogus nusivilia“, – pasakoja šeimos gydytoja D. Ilgūnienė.
Taip pat transliacijos metu pristatytas rugpjūčio mėnesį atliktas tyrimas, parodęs, kad 4 iš 10 šalies gyventojų žino, kad nuo pastangų ir pasirinkto gyvenimo būdo priklauso jų sveikatos būklė, tačiau vos daugiau nei 3 procentai nuosekliai laikosi pagrindinių sveikos gyvensenos principų: nerūko, negeria, stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp poilsio ir darbo režimo, sveikai maitinasi ir yra fiziškai aktyvūs. Jokių sveikos gyvensenos principų teigia nesilaikantys net 26 proc. apklaustųjų.
Apklausa parodė, kad net 39,5 proc. respondentų mano, kad labiausiai sveikatą lemia jų pačių gyvenimo būdas ir įpročiai, daugiau nei 21 proc. – aplinka, 15,4 proc. – genetika, kone penktadalis – 20,1 proc. – Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad daugiausiai įtakos jų sveikatai turi gydytojų kvalifikacija ir sveikatos apsaugos sistema.
Komentuodama tyrimo rezultatus šeimos gydytoja D. Ilgūnienė teigia, kad „lietuviškoji“ statistika šiek tiek skiriasi nuo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teikiamų duomenų.
„Pagal PSO duomenis, gyvenimo būdas ir įpročiai lemia apie 50 proc. žmogaus sveikatos. Pagal Lietuvoje atliktą apklausą matyti, kad didžioji dalis gyventojų tai žino, bet tas procentas galėtų būti didesnis. Aplinkos poveikį PSO taip pat kaip ir mes vertina apie 20 proc., o štai gydytojo kvalifikacijos ir sveikatos apsaugos įtaką – tik 10 proc. Lyginant su Lietuvos rezultatais akivaizdu, kad mūsų – lietuvių – lūkestis didesnis“, – reziumuoja gydytoja.
Apklausa taip pat parodė, kad žmonių, teigiančių, kad laikosi visų pagrindinių sveikos gyvensenos principų, mažuma (vos 3,2 proc.). Paprašyti įvardinti, kokių konkrečių sveikos gyvensenos įpročių laikosi kasdien, gyventojai dažniausiai akcentavo nerūkantys ir nevartojantys alkoholio – atitinkamai 61,9 ir 53,8 proc. respondentų. Daugiau nei trečdalis (33,2 proc.) tikino, kad kiekvieną dieną stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio rėžimo. Sveikai maitinasi ir fiziškai aktyvūs yra mažiau nei penktadalis apklaustųjų – atitinkamai 18,7 ir 16,1 proc.
Kaip žinomoms moterims seksis toliau laikytis sveikos gyvensenos principų, kokių vertingų patarimų pažers ir kokius madingus mitybos mitus paneigs mitybos specialistas, kaip palaikyti puikią fizinę savijautą, net ir dirbant sėdimą darbą, patars kineziterapeutas tolesnėse tiesioginėse transliacijose spalio 28 d. ir lapkričio 28 d. Transliacijų pradžia – 11 val.
Projektas „Sveikai gyventi – gera!“ vykdomas LR sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.
