• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žuvavaisininkams – pats darbymetis. Jie, tam kad išsaugotų lašišas ir šlakius, kurie dar praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuvoje buvo arti išnykimo ribos, veisia jas dirbtiniu būdu. 

Žuvavaisininkams – pats darbymetis. Jie, tam kad išsaugotų lašišas ir šlakius, kurie dar praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuvoje buvo arti išnykimo ribos, veisia jas dirbtiniu būdu. 

REKLAMA

Tam, kad išsaugotų lašišas ir šlakius Lietuvos upėse, Švenčionių rajono, Meškerinės kaimo žuvivaisininkai jas dirbtinai veisia, o pavasarį žuvys pakliūna į laukinę gamtą – Lietuvos upes.

O viskas prasideda nuo baseinų, į kuriuos suleidžia upėse pagautas lašišas ir šlakius. Kai žuvys pasiruošusios, prieš imant ikrus, yra dedamos į tirpalą su anestetiku, tam kad nejaustų skausmo ir procesas nekeltų streso.

„Tai iš šitų, kur dabar ikrų surinksime, tai išaugs pavasarį – bus graminukai gegužės mėnesį, tai bus dalis išleidžiama į upes, o kita dalis bus auginama dar metus iki metinukų, iki 100 gramų“, – pasakoja žuvavaisos specialistas Linas Rakauskas.

REKLAMA
REKLAMA

O iš patinų imami pieniai. Po procesų, žuvys paleidžiamos atgal į upes.

Pasak žuvavaisininko, šitie procesai leidžia palaikyti nykstančių žuvų išteklius Lietuvos upėse.

REKLAMA

„Žodžiu, padaryti, kad neišnyktų mūsų retos žuvys, didžiosios, gražiosios, esančios mūsų Lietuvos upėse, tokios kaip lašišos ir šlakiai“, – sako L. Rakauskas.

Tuomet, iš žuvų paimti pieniai ir ikrai – sumaišomi.

Apvaisinti ikrai brandinami kelias valandas ir perkeliami į specialias talpyklas – inkubatorius, ten vystosi specialiuose baseinuose iki tam tikrų stadijų. Pirma – atsiduria paauginimo cecho baseinuose, kur viename sutalpinami keliasdešimt tūkstančių žuvų graminukų. Toliau, dalį jų išleidžia į upes, o kitos keliauja į auginimo cechą, kur auginamos iki 100 gramų.

REKLAMA
REKLAMA

Žuvavaisininkai džiaugiasi, kad jau ilgą laiką lašišos nėra tokios retos žuvys, kokios buvo praeitame amžiuje.

„Kažkada tai buvo gi ir raudonojoje knygoje lašiša, o dėka mūsų darbo, ne vien mano, iki manęs čia dar dirbo žmonės. Dėka mūsų ji išbraukta iš raudonosios knygos. Pradininkai iš gamtos pagavo pirmą lašišą, ją išnarino ir išinkubavo ir taip prasidėjo“, – teigia žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas Kazys Vainickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, šiemet žuvų reproduktorių, kurių ikrai paimamos ir auginamos žuvivaisininkai sugavo palyginti mažai. Specialistai gūžčioja pečiais.

„Šiemet mes lašišų sugauname mažiau kol kas, nors tikimės, kad dar yra savaitė laiko, gal tą kiekį ir įvykdysime. Kvota yra bendrai lašišoms – 50 vienetų, tačiau šiuo metu turime tik 11 patelių ir 9 ar 10 patinų“, – aiškina žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjas Valdas Gečys.

O kol žuvininkai iš visų jėgų stengiasi išsaugoti žuvų rūšis, Tauragėje Aplinkosaugininkai sulaikė brakonierius, kurie jūros ichtiologiniame draustinyje daužydami žuvis elektra užmušė 4 lašišas, 9 šlakius ir 6 marguosius upėtakius. Jiems už žalą gamtai teks susimokėti 42 tūkstančių eurų, dar gaus ir baudų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų