Su šiais klausimais susijusias rezoliucijas A. Zuokas pristatė trečiadienį vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje.
Vilniaus miesto savivaldybė dar turi nuspręsti, ar drausti fejerverkų naudojimą mieste. Taisyklių pakeitimai numato, kad mažesnio galingumo pirotechnika, išskyrus vadinamąsias bengališkąsias ugneles, būtų draudžiama arčiau nei 75 metrai nuo daugiabučių gyvenamųjų namų, taip pat savivaldybės nustatytose tyliosiose viešosiose zonose.
Galutinis sprendimas turėjo būti priimtas trečiadienį, tačiau klausimo rengėjai jį atsiėmė iš posėdžio darbotvarkės. Tuo metu A. Zuokas siūlė sužinoti Vilniaus gyventojų nuomonę šiuo klausimu.
Buvęs sostinės vadovas ragino surengti apklausą, kuriame gyventojams būtų užduotas šie klausimai:
„Ar pritariate tam, kad visoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje be jokių išimčių būtų uždrausta naudoti profesionaliam pirotechnikų naudojimui skirtas civilinės pirotechnikos priemones (F4 kategorijos fejerverkai, T2 kategorijos teatrines pirotechnikos priemonės ir P2 kategorijos kitos pirotechnikos priemonės)?
Ar pritariate tam, kad Vilniaus miesto savivaldybėje būtų leidžiami profesionalūs šventiniai fejerverkai?“.
Miesto taryboje nesusidarė kvorumas, neužteko balsų, tad dėl rezoliucijos balsuojama nebuvo.
Siūlė pirkti stadioną
A. Zuokas taip pat paragino Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pradėti derybas su Lietuvos futbolo federacija dėl UEFA III kategorijos futbolo stadiono, esančio Stadiono g. 2, Vilniuje, pirkimo nuosavybės teise.
Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų aktyviau įsitraukti į futbolo infrastruktūros kūrimą ir reaguoti į tai, kad būtina išsaugoti esamą futbolo stadioną, esantį Stadiono g. 2, Vilniuje, savininkui planuojant jo pardavimą.
Pasak jo, federacija kreipėsi į klubus, kad šie galėtų nusipirkti stadioną, tačiau, A. Zuoko teigimu, klubai nėra tokie stiprūs finansiškai, kad galėtų įsigyti statinį.
Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai reikėtų įsikišti taip pat, kaip buvo įsikišta ir sprendžiant „Jeep“ arenos klausimą. Primename, kad savivaldybė areną įsigijo už 2,97 mln. eurų be PVM.
Kandidatas į merus negalėjo įvardinti, kokia galėtų būti stadiono kaina, ją turėtų sutarti savivaldybės administracija, susitikusi su LFF atstovais.
„Jeigu taip neįvyks, kaip mes suprantame, futbolo federacija turi laisvas rankas parduoti objektą tam, kas moka daugiausiai“, – kalbėjo A. Zuokas.
Jo nuomone, tokiu atveju, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui nebus jokio intereso ten palikti stadioną, toje vietoje atsiras komercinės patalpos. A. Zuokas teigė girdėjęs, kad viena transporto kompanija toje vietoje ketina įrengti autobusų stotį, automobilių stovėjimo aikštelę.
Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, stadiono „išstadioninti“ galimybių nėra.
„Normaliai tokios tvarkos nėra ir negali būti, tad tas scenarijus yra nerealistinis, neatitinka nei bendrojo plano, nei taisyklių, nei nacionalinių, nei Vilniaus“, – sakė R. Šimašius.
R. Šimašius pasiūlė protokoliniu įrašu pažymėti ir savivaldybės administracijai pavesti, kad žemės paskirtis stadiono vietoje nebūtų pakeista. Miesto taryba tam pritarė, tačiau nepritarė pačiai A. Zuoko siūlomai rezoliucijai.
