Tvarte su gyvuliais lytinę aistrą tenkinusio vyro elgesį vieni vadina didžiausia gėda, kiti – alkoholio paaštrinta liga.
Po praėjusio savaitgalio Kvetkų kaimą viena po kitos sukrėtė žinios apie du išpuolius. Pirmadienį kaimo žmonės ūžė nuo kalbų apie sekmadienio naktį moters perdurtą savo penkių vaikų tėvą. Antradienio rytą žaibo greičiu skriejo žinia apie pusamžio vyro išprievartautas telyčias.
„Abu jie ligoniai – ir tas, kurį kantrybės netekusi moteris perdūrė, ir gyvulių prievartautojas“, – trumpai pažįstamus charakterizavo kaime sutikta pedagogė.
Rinkosi mažesnes telyčias
Antradienio rytą pensininkė I. K. pradėjo ūkio ruošą. Nuėjusi į standartinį prie kaimo daugiabučio namo dar tarybiniais laikais statytą tvartą, moteris pamatė keistai besielgiančius gyvulius. Anot kvetkietės, „telyčios lipo sienomis, matėsi, kad yra labai išgąsdintos“.
Tvarte buvo keturi galvijai – viena neseniai pirmąsyk apsiveršiavusi karvutė ir trys telyčaitės. Pati jauniausia, kurią galima vadinti dar veršeliu, gulėjo ant grindų. Atrodė bejėgė, lyg ir serganti. Keista atrodė ir pusmetinė telyčaitė.
„Pakėlusi mažąją iš karto pamačiau, kas jai nutikę. Panašiai atrodė ir kitos nedidelės telyčios organai – ištinę, paraudę. Didžioji karvutė atrodė neliesta. Gal negalėjo pasiekti?“ – sakė I. K., antradienio rytą suskubusi kviesti veterinarijos gydytoją.
Nemunėlio pakrantėje stovinčiame tvarte antradienio naktį buvojo vyriškis, lytinę aistrą tenkinęs su telyčiomis ir veršeliais. Prievartautų gyvulių šeimininkai apie tai kalbėti nenori – jiems gaila ligotai besielgiančio žmogaus artimųjų.
Šis patvirtinęs tai, ką ir pati moteris supratusi, – telyčios išprievartautos.
„Kieno daugiau, jei ne žmogaus – jaučio pas mus tai nėra“, – veterinarui pasakiusi moteris.
Ką I. K. įtaria taip padarius, korespondentams kategoriškai atsisakė įvardyti. Jos vyras A. K. iš viso atsisakė kalbėti apie įvykį, kuris, anot seno žmogaus, yra didžiausia gėda ne tik gyvulius lietusiam vyrui ir jo artimiesiems, bet ir visai vyriškajai giminei.
Pensininkai teigė nenorintys nei patys gadinti sau sveikatos, nei skaudinti tvarte aistrą tenkinusio vyriškio giminių.
„Jį iš kaimo išvežė, ir ramu. Daugiau jis čia nebesilankys, apie įvykį su niekuo nenorim kalbėti. Ligonis tas žmogus, ne kitaip“, – sakė moteris.
Tvarte „darbavosi“ ne jautis
„Tikrų tikriausias zoofilas“, – apie seksualinį potraukį su gyvuliais tenkinusį pusamžį vyrą sako Kvetkuose gyvenantis privatus veterinarijos gydytojas Vaidotas Pakaušis.
Apžiūrėjus telyčias gydytojui net abejonių nekilo, kad su jomis lytiškai santykiauta. Veterinaras sako taip pat matęs sniege po nakties likusius aiškius didelių kaliošų pėdsakus.
V. Pakaušio manymu, toks iškrypėliškas žmogaus elgesys su gyvūnais gali būti paskatintas ne tik ligos, bet ir alkoholio.
„Tikriausiai buvo pergėręs“, – apie tvarte „besidarbavusį“ vyrą sako veterinarijos gydytojas.
Panašiai kalbėjo ir kiti kvetkiečiai, pirmadienį regėję girtą įtariamąjį gyvulių prievartavimu.
Liga?
Zoofilija laikomas lytinis nukrypimas, kai jaučiamas seksualinis potraukis gyvūnams.
Pasak amerikiečių mokslininko A. Kinsey, po šeštajame dešimtmetyje atliktų tyrimų paaiškėję, kad 8 proc. visų vyrų ir 3,6 proc. moterų nors kartą gyvenime yra santykiavę su gyvūnais. Tyrimai atskleidė, kad ypač daug tokių žmonių gyvena netoli fermų. Vėlesniame dešimtmetyje atlikti tyrimai rodė mažesnius procentus ir buvo daroma išvada, kad jie keitėsi mažėjant ūkiuose gyvenančių žmonių.
Mokslininkai mano, kad zoofilijos nereikėtų per daug sieti su zoosadizmu (mėgavimusi gyvūnų kankinimu). Dalis zoofilų netgi užmezga gilų emocinį ryšį su savo gyvūnais, kurie mėgaujasi zoofiliniais santykiais, jei prieš juos nėra naudojamas smurtas.
Tuo tarpu psichologijoje vyrauja požiūris, kad zoofilija yra psichikos sutrikimas. Tai gali atspindėti vaikystės eksperimentus arba neturėjimą kitų būdų išreikšti savo seksualinės energijos.
Kai kuriose šalyse, kaip Danija ir Švedija, zoofilija nėra neteisėta. Yra šalių (Belgija, Vokietija, Rusija), kuriose taip pat nebaudžiama už zoofilinę veiklą, jei tai nėra pornografija su gyvūnais.
Ir nors manoma, kad zoofilija dažniau pasireiškia tarp žemesnio intelekto kaime gyvenančių vyrų, vis dažniau tai tampa „ponų prasimanymu“, pastebima kai kurių leidinių puslapiuose.
Ką apie zoofiliją mano Biržų maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Adolfas Rinkūnas?
„Gyvulys neturi būti skriaudžiamas. Jį reikia globoti, mylėti, maitinti. O prireikus pamylėti, tą padaryti turėtų tos pačios rūšies atstovas“, – sako VMVT vadovas.
Mykolas Kutka
