„Tūbė. Man labiau patinka jos vokiškas pavadinimas “Königkerze”. Išvertus reiškia karališkoji žvakė. Būtent! Ji taip ir atrodo. Tvirta, aukšta, tiesi kaip žvakė. Iškilusi virš visų kitų žolelių sode, pievoje, pakelėje – karališka!
Gali užaugti kone iki 2 metrų. Bet prisilietimui visai ne karališka: lapai kaip švelnios zuikio ausytės, žiedeliai gausūs, bet maži, medumi kvepiantys. Sako, kad elfai šoka tarp tūbės žiedelių“, – rašo tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta.
Tai dar viena naudinga vaistažolė. Pasak žolininkės, šios gėlės žiedeliai renkami tik sausomis dienomis, o juos išdžiovinus turi išlikti ta pati geltona spalva, kitaip jau jie būna neveiksmingi. Laikomi sandariame inde, nes kitaip traukia drėgmę.
„Žiedeliai labai tinka kvėpavimo takams, ypač, jei kaupiasi gleivės ar peršti. Tūbė turi daug gleivių, tai tinka ir mūsų gleivinėms tiek kvėpavimo takų, tiek virškinimo takų...
Veikimas priešbakterinis, priešvirusinis, priešuždegiminis, gleives skystinantis, gleivines saugantis. Jei jau gleivėmis, tai reiktų užpilti kambario temperatūros vandeniu ir palaikyti per naktį.
Karštas vanduo augalo gleives sunaikina. Bet, jei nuo peršalimo, bakterijų ar virusų, galima įmaišyti į peršalimo arbatėles ir užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu.
Ji ir prakaitą varo. Tinka maišyti su liepžiedžiais, šeivamedžio žiedais. Tinka ir išoriniam vartojimui nuo išbėrimų, nudegimų“, – rašo žolininkė Jolanta.
Šaltinis: „Mano žolelės“
