Veiksmingiausias būdas kovoti su žolės degintojais - rengti reidus ir viešinti pažeidėjų pavardes. Prevencinėse akcijose aktyviau turi dalyvauti ir savivaldybės.
Tokios nuostatos pareikštos Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovų surengtame pasitarime.
Kadangi žolės gaisrų daugiausia kyla Vilniaus apskrityje, šiai apskričiai, pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Rolando Masilevičiaus, ir bus skiriama daugiausia dėmesio. Nacionalinei mokėjimų agentūrai yra teikiami duomenys apie žemės, kur deginama žolė, savininkus ir jiems bus taikomos numatytos sankcijos.
Aplinkos apsaugos agentūra įsipareigojo teikti duomenis apie visoje šalyje surengtus reidus, nustatytus pažeidėjus ir skirtas baudas, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas - informuoti apie žolės gaisrų skaičių ir išdegintus plotus.
Šį pavasarį ugniagesiams jau apie šešis šimtus kartų teko vykti gesinti žolės gaisrų, kurių metu sudegė per tūkstantį hektarų pievų. Deginant pernykštę žolę liepsnose šiemet jau supleškėjo ir aštuoni pastatai. Kaip rodo daugiametė patirtis, per žolės gaisrus ugnis neretai persimeta ir į miškus bei durpynus.
Pernai išdegusiose pievose buvo rasti ir trys žuvę žmonės. Iš viso 2009 metais šalies atvirose teritorijose kilo 7233 gaisrai, išdegė daugiau kaip 13 tūkst. ha pievų.