Ikėjai baldus gaminančioje šioje „Klaipėdos baldų“ įmonėje darbuotojai uždirba nuo 1200 - 1300 eurų (į rankas vidutiniškai būtų apie 760). Yra ir pareigybių, kurių dabuotojai uždirba daugiau. Tačiau įmonės vadovai skundžiasi, kad beveik nebeįmanoma ir už tokius atlyginimus surasti norinčių ir galinčių gerai dirbti darbuotojų. Daug lietuvių emigravę, darbuotojų trūksta, tad įmonė pripažįsta, kad šiemet turės dar didinti atlyginimus.
„Darbo užmokestis kils 7-9 proc. tai reiškia beveik dešimtadaliu. Dauguma mūsų įmonių dirba regionuose. Iš tiesų, regionuose pritraukti tinkamus darbuotojus tampa tikru iššūkiu. Čia turime susigrumti su kitomis įmonėmis“, – sako SBA viceprezidentė Jolanta Grašienė.
Algas didinti planuoja ne tik ši, bet ir absoliuti dauguma visų šalies bendrovių. Dauguma darbuotojų gali tikėtis iki 5 proc. algų padidėjimo. Penktadalis nusiteikę optimistiškiau ir algas didinti žada iki 10 proc. O štai šeštadalis aukščiausio lygio vadovų šiemet darbuotojams algas planuoja kelti net iki 15 proc.
„Yra darbuotojų gerai dirbančių trūkumas. Pritraukti ir išlaikyti juos tampa vis sunkiau. Tos priežastys verčia vadovus, manyti, kad jie atlyginimus didins ir ketina didinti“, – teigia „PwC“ atstovas Rimvydas Jogėla.
Vidutinis atlyginimas šalyje šiuo metu yra 800 eurų. Tad algos padidinimas 5-10 proc. reikštų 40-80 eurų padidėjimą į rankas. Dalis žmonių apie tokį algos padidėjimą sako galintys tik svajoti, kiti nerimauja, kad sotesnio gyvenimo vis tiek nepajus, mat papildomus pinigus infliacija suvalgys.
Nors įmonių vadovai žada šiemet ir toliau didinti atlyginimus, darbuotojų atstovai skundžiasi, kad norint sulaukti algos padidinimo, vien gerai dirbti negana. Darbuotojai esą priversti reikalauti ar net grasinti išeiti iš darbo.
„Norint, kad geriausi specialistai neišvažiuotų į užsienį, apmokyti žmonės liktų čia ir tęstų karjerą, reikia galvoti ir apie atlyginimų didinimą. Įtikinti būna sunku. Rezultatai kuklūs, vieniems pavyksta pakelti keliais eurais, kitiems 50 €“, – teigia profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Tai, kad teks daugiau pinigų skirti darbuotojų algoms, darbdaviai vertina kaip didžiausią grėsmę savo verslui. Kartu jie skundžiasi ir silpna darbuotojų kompetencija. O štai ekonomistai nesistebi, esą darbdaviams tenka srėbti sriubą, kurios patys ankstesniais metais ir prisivirė. Esą atsainus požiūris į darbuotojus, mažos algos privertė daugybę lietuvių emigruoti.
Daugiau – TV3 reportaže:
