Naftos kaina šį rudenį pradėjo kristi. Dar spalio mėnesį kaina už barelį buvo apie 80 dolerių ir daugiau, dabar vieno barelio kaina siekia apie 60 dolerių. Tačiau net ir mažėjanti naftos kaina didelio pokyčio kuro kainoms Lietuvoje neturėjo.
Kantrybės dėl aukštų degalų neteko prancūzai ir bulgarai. Prancūzijoje geltonomis liemenėmis apsirengę protestuotojai blokuoja kelius ir naftos bazes, piktindamiesi valdžios noru didinti akcizą degalams, taip kovojant su aplinkos tarša.
Brangsta greitai, pinga lėtai
Kaip tv3.lt sakė „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, krentant naftos kainai, po truputį mažėja ir degalų kaina, tačiau ne tokia apimtimi, kokia tikėtųsi vartotojai.
„Kuomet naftos kaina kyla, tai tas brangimas pakankamai greitai perduodamas galutiniam vartotojui. Atvirkštinis procesas vyksta vangiau. Kai naftos kaina krenta, tai tenka palaukti. Kartais gana ilgai“, – kalbėjo ekonomistas.
Ž. Maurico tvirtinimu, tai tiesiogiai priklauso nuo konkurencijos rinkoje ir lyderiaujančių degalinių veiksmų.
„Kol lyderiai nemažina kainų, nejaučia spaudimo mažinti, tos kainos ir nemažėja“, – tv3.lt sakė pašnekovas.
Pasak jo, rinkos žaidėjai, nenorėdami mažinti kainų, atranda įvairių pasiteisinimų. Pavyzdžiui, skelbia, kad įmonės, kol nafta dar buvo brangi, užsipirko daug rezervų. Tuomet teisinamasi, kad galimybių sumažinti kainą nėra.
„Kuo didesni svyravimai bendrai rinkoje, tuo vartotojas nukenčia galutiniame rezultate“, – tv3.lt teigė „Luminor“ banko atstovas.
Tačiau, pasak Ž. Maurico, tai vyksta ne tik Lietuvoje. Tokios tendencijos pastebimos ir kitose pasaulio šalyse.
„Žalia nafta niekam nėra reikalinga“, – tv3.lt tvirtino Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys.
Pašnekovas sakė, kad neteisinga degalų kainą vertinti tik per naftos kainos kitimą. Iš naftos pagamintas produktas, pavyzdžiui benzinas ar dyzelinas, vertinamas jau kitose rinkose ir biržose.
V. Šukio teigimu, nuspėti kuro kainą yra sunku, nes tai lemia daugybė veiksnių: naftos kaina, JAV dolerio kursas, įvairios sankcijos, politinė bei ekonominė situacija nafta turtingose šalyse.
„Mes to negalime nuspėti, kas ten rytoj įvyks, su kokia nors šalimi“, – kalbėjo degalinių sąjungos vadovas.
Naftos kainai, V. Šukio tvirtinimu, didžiausią įtaką daro naftą eksportuojančias valstybes vienijančios organizacijos „OPEC“ susitarimai. Vienas tokių – kartelinis susitarimas riboti naftos gavybą iki 1 mln. barelių per dieną. „OPEC“ sprendimas įtraukti papildomus rinkos dalyvius, tokius kaip Rusiją ar Venesuelą, paveikė rinkos stabilumą.
„Rusija daugiausiai laikosi ant naftos. Ir jie, atpigus naftai, liko nepatenkinti, nes jiems mažėja įplaukos į biudžetą. Dabar gali prasidėti visokie niuansai, kurie neduos nieko gero“, – pasakojo V. Šukys.
Vis tik, degalinių sąjungos vadovas džiaugėsi dėl sumažėjusios naftos kainos. Pasak jo, dabar rinkos dalyviai galės įsigyti žaliavos šiek tiek pigiau, o dėl to apyvartinių lėšų amortizavimas gausis geresnis. Tačiau drastiško kritimo, pavyzdžiui iki 40 dolerių už barelį, jis neprognozuoja.
„Didelių šuolių nebus“, – tv3.lt tvirtino V. Šukys.
Protestai nepaveiks Prancūzijoje pastaruoju metu kilo masinių protestų banga dėl aukštų akcizų kurui. Prezidentas Emmanuelis Macronas kartu su šalies vyriausybe taip kovoja su transporto keliama tarša. Geltonomis liemenėmis apsirengę protestuotojai blokuoja šalies naftos bazes, stabdo eismą pagrindiniuose keliuose.
Daugumoje vietų protestai yra taikūs, tačiau vyko ir susirėmimai, o sužeistųjų skaičius siekia beveik pusę tūkstančio. Šalies premjeras Edouardas Philippeas kalbėjo, kad valdžia girdi protestuotojus, tačiau akcizo mažinti neketina, o nuo sausio jis turėtų didėti dar labiau. Dėl aukštų benzino kainų savo šalyje į gatves išėjo ir tūkstančiai bulgarų.
„Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad šie protestai niekaip nepaveiks degalų kainos Lietuvoje.
„Protestai labiau nukreipti į mokesčių politikos formuotojus, konkrečių valstybių vyriausybes, o ne į bendras reguliavimo institucijas. Tai tikrai nepaveiks nei naftos rinkos, nei kuro rinkos Europos Sąjungoje“, – tv3.lt sakė Ž. Mauricas.
Valdžia į koją sau nešaus
Ž. Maurico nuomone, artimiausiu metu Lietuvoje akcizai benzinui ar dyzelinui neturėtų kilti.
„Lietuva taiko minimalų dyzelino akcizą. Benzino akcizas šiek tiek didesnis, bet planų artimiausiu metu ženkliai didinti akcizus neturėtų būti“, – tv3.lt kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, tai supranta ir šalies valdžia.
„Žmonės nesibodi dėl pigesnio alkoholio vykti į kaimynines šalis. Tad jei kuro kainų skirtumas, pavyzdžiui, tarp Lietuvos ir Latvijos ar Lietuvos ir Lenkijos, taps ženklus, tai matysime daugiau kelionių užsipilti kuro pas kaimynus“, – teigė „Luminor“ banko atstovas.
Ž. Mauricas svarsto, kad jei Lietuvoje kiltų dyzelino akcizas, mūsų šalies transporto įmonės kurą piltųsi kaimyninėse valstybėse, o dėl to Lietuva prarastų daug pajamų. „Toks akcizo kėlimas būtų šūvis sau į koją“, – kalbėjo ekonomistas.
Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas V. Šukys tv3.lt tvirtino, kad Lietuva, pagal akcizus kurui, yra viduryje tarp Europos valstybių. Tačiau nors daugiausiai vartojami naftos produktai žymiai brangti neturėtų, V. Šukys teigė, kad Lietuvos degalų rinkoje gali įvykti pokyčių.
„Kas liečia mūsų rinką, keičiasi degalų klasės. Jei ateis žieminis dyzelinas, jis pats iš savęs yra brangesnis“, – tv3.lt sakė V. Šukys.
Pavyzdžiui, lapkričio 21 d. vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 1,165 euro, tiek pat kainuoja ir 95 rūšies benzinas, o 98 rūšies – 1,267 euro.
Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protestai pasklido į kaimynines šalis
Prancūziją supurtę protestai dėl brangstančio kuro bei žemo gyvenimo lygio pasklido į kaimynines šalis, trikdydami vilkikų eismą Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje ir nuvesdami iki areštų Belgijoje.
Vienoje Belgijos degalų saugykloje, esančioje netoli Prancūzijos sienos, trečiadienį naktį buvo suimti dešimtys žmonių. Tuo metu Ispanija pasmerkė prie savo šiaurinės kaimynės sienos susiformavusias spūstis.
Šimtai tūkstančių žmonių, vilkėjusių šviesą atspindinčias geltonas liemenes, šeštadienį pradėjo blokuoti kelius ir energetikos infrastruktūros objektus visoje Prancūzijoje, protestuodami prieš kylančias kuro kainas ir žemą gyvenimo lygį.
Dėl kelių blokavimo ir trumpo sienos uždarymo antradienį susidarė maždaug 11 km ilgio spūstys pagrindinėje Pirėnų kalnų magistralėje jungiančioje Prancūziją ir Ispaniją, ketvirtadienį pranešė ispanų Užsienio reikalų ministerija.
Protestuotojų judėjimas „trukdė laisvai prekių apyvartai tarp (ES) valstybių narių“, pareiškime nurodė ministerija, pabrėždama, kad nuostolių suma siekia maždaug 2 mln. eurų.
„Geltonųjų liemenių“ judėjimas – taip pramintas dėl protestuotojų vilkimų signalinių drabužių – yra didelis iššūkis E. Macronui, 2017-ųjų gegužę į valdžią atėjusiam 40 metų centristui, žadėjusiam pažaboti aukštą nedarbo lygį ir mažinti mokesčius.
