Savaitės pradžioje pradėta tiekti šiluma pasiekė ne visus daugiabučius – dalis panevėžiečių vis dar atsisako įjungti šildymą.
Jau kone dvi savaites vidutinė paros oro temperatūra yra žemesnė nei dešimt laipsnių šilumos, tačiau vis tiek delsta pradėti šildymo sezoną. Savaitės pradžioje didžioji dalis miesto daugiabučių pagaliau sušilo, bet toli gražu ne visi. Kai kurių namų gyventojai pasiryžę dar kurį laiką pagyventi nešildomuose būstuose. Tokių daugiabučių mieste šiuo metu yra net kelios dešimtys.
Nenorinčiųjų būna kasmet
Iš maždaug keturiasdešimties „Panevėžio energijos“ prižiūrimų namų šildymo kol kas savo noru atsisako trys.
„Panevėžio būsto“ įmonės direktorė Virginija Čiurlienė sako, kad iš jų prižiūrimų namų tik vienas daugiabutis nenorėjo šildytis iš karto, bet vakar šildymas jau įjungtas ir jame: per savaitę gyventojai pajuto, jog temperatūra lauke jau per žema, kad kambariuose būtų jauku. Tiesa, ankstesniais metais tokių namų, pasak V. Čiurlienės, būdavo daugiau – po šešis septynis daugiabučius. „Šiemet kažkodėl tik vienas pateikė prašymą iš karto nešildyti“, – stebisi direktorė.
Panevėžio butų ūkio bendrovėje iš daugiau nei 400 prižiūrimų namų dar nešildomi 42 daugiabučiai. Pasak įmonės direktoriaus Gintaro Ruzgio, pastatai šildymo sezonui paruošti, tad laukiama gyventojų pageidavimo įjungti šildymą. Bet iki šiol jie yra pareiškę tik nenorą šildytis.
Pernai tokių namų buvo dar daugiau. Pastebėta, kad šildymo sezono kartu su visu miestu paprastai nepradeda Butų ūkio 3-iosios tarnybos teritorijoje esantys daugiabučiai – nuo Nemuno gatvės į Šiaulių pusę. Vakar dienos duomenimis, čia nešildomi dar buvo net 26 namai. Kodėl taip yra, įmonės direktorius teigė negalintis pasakyti. Galbūt susiklosčiusios tokios tradicijos. Be to, spėjo G. Ruzgys, įtakos galėjo turėti ir namų renovacija.
„Ten gal daugiau renovuotų namų, kur gana šilta. Dieną saulė pašildo, kažkiek butai įšyla nuo gyvatukų“, – G. Ruzgys mano, kad įtakos galėjo turėti ir tokia priežastis.
1-osios tarnybos teritorijoje, kur stovi bene seniausi mieste daugiabučiai, šildomų pastatų yra daugiausia – tebešąla tik septynių namų gyventojai.
Neįvertinami dalykai
Medikai sako, kad šaltos ir drėgnos patalpos nėra gerai: padaugėja sergančiųjų peršalimo ligomis, paūmėja lėtinės ligos. Suskaičiuoti, ar žmonės, atidėdami šildymo sezoną, tikrai sutaupo ar išleidžia daugiau pinigų vaistams, sunku. Bet specialistai sako, kad įjungus šildymą vėliau nei priklauso, iš pradžių sunaudojama daugiau energijos nei reikėtų įprastai, nes pastatas būna atšalęs.
„Žmonės kenčia, kenčia, o paskui sako: leiskit šildymą. Radiatoriai spirga, o gyventojai šilumos nejaučia. Reikia pusantros dviejų parų, kol namas įšyla ir pasiekia tokį pat lygį kaip kiti“, – aiškina apie didesnį energijos suvartojimą Panevėžio butų ūkio direktorius G. Ruzgys, taip pat sakantis, jog įvertinti skaičiais, ar šildymo sezoną atidedantys panevėžiečiai iš tiesų sutaupo, ar atvirkščiai, tik įsivaizduoja sutaupantys, yra sunku. Nes neįmanoma įvertinti kitų svarbių dalykų – kiek name gyvena šeimų ir asmenų, kurie negali kentėti butuose tvyrančio šalčio ir drėgmės, tad priversti šildytis elektriniais radiatoriais.
„Niekada niekas neįvertins ir kad žmogus dėl to susirgo, – sako G. Ruzgys. – Ar kad dirbęs ištisą dieną lauke norėtų namuose sušilti, o tenka grįžti į šaltus ir drėgnus namus.“
Specialisto manymu, šildymo dilemą būtų galima spręsti paprasčiau: jungti šilumą kartu su visu miestu sezono pradžioje, bet sutarti su įmonės specialistais dėl taikomo šildymo režimo, atsižvelgiant į oro sąlygas ir paros metą.
D. Savickienė
