Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Kretingos rajone krosnininkai tobulino krosnių statymo įgūdžius – jie statė šešias skirtingas krosnis.
Dvi savaites Vienkiemio sodyboje vykusiame seminare krosnių meistrai ir norintys jais tapti iš aštuonių šalių susipažino su statymo gudrybėmis, mokėsi statyti krosnis pagal rusų inžinieriaus Igorio Kuznecovo sistemą.
„Esu pastatęs daug krosnių, išmanau šį amatą, tačiau daugiausia stačiau visai kitokias – kanalines krosnis. O tokių kaip I. Kuznecovo dar nebuvau matęs“, – prisipažįsta krosnininkas iš Belgijos Regis Lepage`as.
Rusų išradėjo I. Kuznecovo krosnis Švedijoje apdovanota už aukštą naudingumo koeficientą, ekologišką degimą. Šios sistemos pagrindas – laisvas dujų judėjimas krosnyje.
„Radau būdą, kaip atskirti balastines dujas, kurios degimui nereikalingos. Degant, jos nuleidžiamos į žemiausią padėtį ir išstumiamos iš degimo kameros. Atėjęs antrinis, iki 500–700 laipsnių įkaitęs, oras visiškai sudegina dujas, kurios nesudegė pradžioje. Per kaminą išeina švarus garas“, – pasakoja rusų inžinierius, išradėjas I. Kuznecovas.
Tokios krosnys – ir taupios.
„Sunaudojamas labai nedidelis kiekis malkų, kuro“, – tikina krosnininkas Dainius Strakšys.
Naudodami laisvą dujų judėjimo sistemą seminaro dalyviai pastatė šešias skirtingų funkcijų krosnis.
„Mes neturime tinkamų plytų. Visos plytos, naudotos seminaro metu, buvo atvežtos iš kitų šalių“, – problemą įvardija krosnininkas Rimas Jatkauskas.
Pasak specialistų, krosnys grįžta į gyventojų namus – žmonės negaili ir tūkstančių litų ekonomiškai ir ekologiškai krosniai.
