Didelis amžiaus skirtumas tarp porų – ne tokia jau ir retenybė. Nors, jeigu vyras vyresnis už žmoną, tuomet visuomenė į tokias poras žiūri atlaidžiai – ką padarysi, žilė galvon, velnias uodegon... Bet jei vyresnė yra moteris, tuomet visuomenė negailestinga. Moterį išvadins įvairiais epitetais, o vyro gailės ir bandys atkalbėti, bandydami atverti jam akis.
Kodėl aplinkiniai taip reaguoja į santuokas, kur nuotaka vyresnė už vyrą? Tam yra keletas priežasčių.
1. Į moterį visų pirma žiūrima kaip į būsimą motiną, kuri gali pagimdyti sveikus palikuonius. Jei moteris už savo 27-metį išrinktąjį vyresnė 27 metais, tai vargu ar galima kalbėti apie palikuonius iš viso. Dažniausiai tokios šeimos lieka bevaikėmis. Sveika visuomenė negali priimti to, kas atves prie jos išsigimimo. Kai panašaus amžiaus sutuoktiniai nesusilaukia vaikų, jie aptarinėjami mažiau nei poros su dideliu metų skirtumu.
2. Moteris kaip ir kitos gyvos būtybės sensta. Jeigu iki tam tikro amžiaus tai gali būti nepastebima, tai vėliau tai tampa vis labiau akivaizdu. Vyras, daug jaunesnis už savo žmoną, tokio amžiaus dar nesulaukė, be to, vyrai senti pradeda vėliau. Žmona vyrui tampa nebeseksuali, ir ryšys savaime nutrūksta. Aplinkinių nuomone, tokios santuokos trumpalaikės, o jie suinteresuoti šeimos stabilumo garantijomis. Tačiau kiek bendraamžių porų išsiskiria? Pagal statistiką – kas trečia. Kai kurios penkiasdešimtmetės moterys lenkia dvidešimtmetes savo išore ir moteriškumu.
3. Panašios santuokos įvyksta iš išskaičiavimo. Jaunas vyras ieško pagyvenusios, materialiai apsirūpinusios, bet vyrų dėmesio stokojančios moters, ir apžavi ją. Tai vyksta nuolat ir greta mūsų. Bet juk ir tarp bendraamžių santuokos iš išskaičiavimo paplitusios. Beje, kas pasakė, kad santuoka iš išskaičiavimo pasmerkta nesėkmei?
4. Skirtingo amžiaus žmonių ryšys meta iššūkį visuomenei. Viskas privalo būti taip, kaip nustatyta. Taisyklių laužymas – tai, ko visuomenė negali atleisti. Ir kovoja su tuo kaip įmanydama.
Istorijoje nemažai laimingų ir vaisingų porų, kur žmona buvo daug vyresnė už vyrą. Salvadoras Dali, būdamas 26-erių, sutiko savo žmoną Jeleną, kai jai buvo 37-eri. Gala, kaip ji pasivadino, tuomet buvo ištekėjusi už prancūzų dailininko Polio Eliuaro. Dali buvo keistas žmogus – jis bijodavo pereiti gatvę, bijojo moterų, todėl liko vienišius. Tada jo karjera buvo ką tik prasidėjusi, jis buvo neturtingas ir nežymus. Gala jame įžvelgė neeilinę asmenybę ir, palikusi vyrą, savo gyvenimą pašventė Dali, kęsdama skurdą, pažeminimą, palaikydama ir įkvėpdama jį. Gala buvo jo vadybininke, agente, mūza. Jos dėka dailininkas tapo Didžiuoju Dali. Po Galos mirties jis prarado susidomėjimą gyvenimu. Jam vėl prasidėjo neurastenija ir jis nieko nebesukūrė.
Na gerai, sakysite, įžymybių savo gyvenimas, su paprastais žmonėmis – viskas kitaip. Jei iš tikrųjų taip manote – štai reali istorija apie vieną šeimą. Vyras, pavadinkime jį Andriumi, už savo žmoną jaunesnis 16 metų. Jis išsilavinęs, materialiai apsirūpinęs. Jo žmona Rita – humanitarė, romantiška ir nenuspėjama moteris. Kartu jie jau 10 metų. Vis dar įsimylėję vienas kitą. Andrius ieškojo tikros moters ir, ją sutikęs, parodė pavydėtiną atkaklumą, siekdamas suartėti. Anot Ritos, iš pradžių ji priešinosi, bet nestipriai, nes įsimylėjo Andrių. Andriaus tėvai prieštaravo tokiems ryšiams, bet pamatę, kad sūnus laimingas, susitaikė su jo pasirinkimu. Andrius mano, kad žmona jam daug kur labai padėjo. Šeimyninio gyvenimo pradžioje tarp jų, kaip ir tarp kitų jaunavedžių, buvo konfliktų, kuomet reikėjo pereiti nuo "aš" prie "mes".
Andrius – šeimos galva, Rita su malonumu jam paklūsta. Tačiau vyras jos patarimų visuomet klauso ir juos labai vertina. Pora turi daug bendrų draugų, kurie žino apie jų amžiaus skirtumą ir tai natūraliai priima. Paklausta, ar nebijo su amžiumi tapti vyrui nebepatraukli, Rita atsakė: "Jei tu tikra moteris, tuomet visados stengiesi būti aukštumoje, nepriklausomai nuo to, ištekėjusi tu ar ne, vyresnis ar jaunesnis tave mylintis vyras, juk bet kada viskas gali pasikeisti. Ir tikrieji vertintojai – vyrai, nežiūrint į jų amžių, pasitiki savo pojūčiais. O dėl savęs visuomet reikia stengtis būti geros fizinės ir emocinės formos, bet tai jau dėl savęs..." Štai kokia meilės istorija. Ir prie ko čia amžių skirtumas?
Žinoma, galite sakyti, jog santuoka, kai žmona vyresnė, yra naudinga tik vyrui. Žmona palaiko berniuką, augina jį, ugdo naudingas savybes, padeda jam tapti žmogumi. Štai ir išeina, kad tokios santuokos – iš išskaičiavimo.
Visiškai ne! Moterys tokiose santuokose taip pat laimi. Pavyzdžiui, dainininkė Madonna ir kino režisierius Gay Rici. Tekėdama už jo, Madonna pakilo į socialinių sluoksnių viršūnę, įgavo teisę rodytis aristokratiškoje aplinkoje. Be šių privilegijų, kuriomis Madonna nelabai mėgsta naudotis, dainininkė tapo geriausių kamerų apsuptyje. Vyras visą savo dėmesį sutelkė į savo žmoną, su ja nufilmavęs tris filmus. Visus paskutiniuosius Madonnos klipus režisavo jos vyras. Ištekėjusi už Anglijos aristokrato, Madonna pakeitė savo manieras, jos apranga nebe tokia ekstravagantiška.
Kai dvi stiprios asmenybės gyvena kartu, jos papildo ir įkvepia viena kitą. Sutuoktinių amžius neturi jokios reikšmės.
Neįmanoma aptarti visų tokios santuokos aspektų. Bet viena galima teigti – amžiaus klausimas visuomet svarbesnis aplinkiniams, nei pačiai porai. Amžių skirtumas kliūtimi tampa tuomet, kai jį tokiu daro, bandydami paslėpti kitas, rimtesnes problemas.
Poros, kuriose žmona vyresnė:
Onorė de Balzakas – Lora de Berni; Frederikas Šopenas – Aurora de Dudevant (Ž.Sand) Žanas Žakas Ruso – madam de Varane Napoleonas Bonapartas - jo žmona Žozefina Salvadoras Dali – Gala Gay Riči – Madonna
