Žurnale „New England Journal of Medicine“ aprašyto atvejo pacientas buvo 41 metų vyras, kuris dar 2013 metų pradžioje kelis mėnesius kentėjo nuo nuovargio, karščiavimo, kosulio ir svorio kritimo.
Jam ŽIV buvo diagnozuota prieš septynerius metus, tačiau jis nevartojo paskirtų vaistų. Todėl jo baltųjų kraujo kūnelių (CD4) skaičius buvo pavojingai mažas, o kraujo mėginiuose aptiktos viruso dalelės. Išmatų analizė atskleidė, kad jo organizme taip pat augo nykštukinis kaspinuotis Hymenolepis nana.
Būklė vis blogėjo
Pacientui buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kurios metu paaiškėjo, kad jo plaučius buvo apėmę navikai, kurių dydis svyravo nuo 0,4 iki 4,4 centimetro. Taip pat buvo užkrėstos jo kepenys ir antinksčiai. Tuo metu jam buvo atliktos biopsijos ir jis buvo išsiųstas namo su vaistais nuo ŽIV ir kaspinuočių, tačiau jo būklė pablogėjo, todėl buvo paimti papildomi mėginiai ir išsiųsti į JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrą (CDC) analizei.
Čia paaiškėjo kai kas keisto. Ląstelės buvo aiškiai vėžinės – jos buvo invazinės, sparčiai augo, buvo susigrūdusios bei netvarkingai išsidėsčiusios ir visos atrodė vienodai. Bet jos buvo mažos, maždaug dešimt kartų mažesnės, nei buvo galima tikėtis. Per mažos, kad jas būtų galima laikyti žmogaus ląstelėmis. Suglumę mokslininkai atliko daugybę tyrimų, kurie galiausiai atskleidė, kad naviko ląstelėse yra kaspinuočio DNR. Deja, pacientui diagnozė nustatyta per vėlai. Jis mirė praėjus vos 72 valandoms po šio atradimo.
Galimai pirmas toks atvejis
Kirmino naviko ląstelių DNR analizė, palyginti su šiaip normalaus kirmino etaloniniu genomu, taip pat atskleidė kai ką gana stebinančio. „Trys iš identifikuotų genų, kurie buvo „sulaužyti“ ar mutavę, jau buvo įtraukti į kitas žmogaus vėžio formas, – „IFLScience“ sakė tyrimo autorius dr. Peteris Olsonas. – Jei jie mutuoja žmoguje, ląstelės gali tapti vėžinėmis. Dar niekada nebuvo parodytas toks bendrumas tarp žmogaus ar bestuburių ląstelių virtimu piktybinėmis“.
Šis atvejis visiškai pribloškė mokslininkus ir gydytojus. H. nana yra labiausiai paplitęs žmogaus kaspinuotis, užkrėtęs apie 75 milijonus žmonių visame pasaulyje, tačiau nieko panašaus į šį atvejį dar nebuvo žinota. Nors vėžinės ląstelės natūraliai cirkuliuoja tam tikruose gyvūnuose, pavyzdžiui, šunyse, vėžys iš tikrųjų nėra perduodamas tarp žmonių – nors vėžį galintys sukelti veiksniai, tokie kaip žmogaus papilomos virusas ir trematodinis kirminas Schistosoma haematobium, gali būti perduodami žmonėms.
Įprastai parazito atsikratoma savaime
Paprastai žmonės, užsikrėtę šiuo kirminu, nejaučia simptomų, o jų imuninė sistema laikui bėgant atsikrato kirmino. Tačiau šio žmogaus imuninė sistema buvo nusilpusi dėl ŽIV, kas leido nekontroliuojamai augti parazitinėms ląstelėms, taip suteikiant galimybę vėžį sukeliančioms mutacijoms atsirasti dėl ląstelių dalijimosi klaidų.
Nors atrodo, kad šis atvejis yra unikalus, atsižvelgiant į H. nana kaspinuočio ir ŽIV gausą visame pasaulyje, atrodo tikėtina, kad buvo ir kitų atvejų, kurie buvo neatpažinti.
„Tačiau nėra taip, kad tai – nauja rizika sveikatai, dėl kurios žmonės turėtų jaudintis, – sakė P. Olsonas. – Svarbiausia yra sąmoningumas. Tai klinikinių gydytojų mąstymas, kai jie stebi šiuos navikus. Niekas anatomiškai neleidžia manyti, kad jie gali būti iš kirmino. Tačiau dabar ši ataskaita paskelbta, todėl gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į šią galimybę.“
