Kaip teigia institutas, 2021 metais Lietuvą užklupus vadinamajai migracijos krizei paaiškėjo, kad Lietuva nėra pasirengusi migracijos reiškinio išbandymui nei trumpalaikėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje.
„Nors vis dar bandoma migrantų krizės situaciją piešti kaip „gerai suvaldytą hibridinės atakos krizę”, yra svarbu pastebėti, kad viso šio laikotarpio metu buvo padaryta daug žmogaus teisių pažeidimų. Žmonių teisės buvo pažeidžiamos tiek juos apgręžiant, kai šie bandė kirsti sieną, tiek ir jiems atsidūrus Lietuvoje, kai iš jų – vaikų, moterų, vyrų – ilgam buvo atimtos pamatinės teisės ir laisvės“, – skelbia institutas.
Migrantų patirtys ir valstybės atsakas
Žmogaus teisių stebėjimo institutas skelbia kartu su „Psichikos sveikatos perspektyvomis“ atlikęs analitinę studiją, kurioje koncentruojamasi į Lietuvoje esančių migrantų patirtis bei valstybės atsaką į nereguliarią migraciją.
Kaip skelbiama pranešime, ši studija atkreipia dėmesį į teisinius, humanitarinius ir psichikos sveikatos aspektus, susijusius su migracija, bei siūlo išsamias rekomendacijas valstybės migracijos politikos ir praktinio procesų įgyvendinimo tobulinimui.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu taikoma politika pamina per Baltarusijos sieną nereguliariai atvykstančių žmonių teises“, – pabrėžiama pranešime.
Studijos išvados ir Lietuvos migracijos politika bus detaliai aptariamos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
