Dažniausiai psichosomatikos terminas vartojamas somatinėms ligoms, atsirandančioms daugiausiai dėl psichologinių priežasčių, apibūdinti. Nors apie somatines emocijų pasekmes rašyta jau Antikos laikais ir daugelis Rytų medicinos krypčių taip pat grįstos emocinių žmogaus būsenų ir fiziologinių jo organizmo pakitimų tarpusavio ryšiu, psichosomatikos (gr. psyche - dvasia, soma - kūnas) mokslas pradėjo formuotis tik XVIII amžiuje, o jo išsami teorija - tik XX amžiuje.
Anksčiau sveiko žmogaus sąvoka buvusi labiau orientuota į fizinę sveikatą, t,y, kūnišką būseną, kuriai emocinė sveikata turėjusi tik poveikį. Dabartinė sveikatos sąvoka apima ne tik fizinę, dvasinę, bet ir socialinę žmogaus gerovę. Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigia, jog dvasinė sveikata neatsiejama nuo žmogaus emocinės būsenos. ,,Mes negalime mąstyti, judėti, socialiai bendrauti už emocinės būsenos ribų. Emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos nuolat nuspalvina mūsų gyvavimą, norime mes to, ar nenorime.’’- pasakoja psichoterapeutas. Anot jo, bet koks bandymas ignoruoti, suvaldyti ar sukontroliuoti neigiamas emocijas žmogų veda į situaciją, kuomet viena savo sielos dalimi jis bando nuslopinti kitą sielos dalį. To rezultatas – psichosomatiniai skausmai ir sutrikimai, priklausomybės nuo alkoholio bei psichotropinių vaistų.
Apie tai, kaip išmokti laikyti emocijas savyje jų nesopinant ir tuo pačiu netampant jų įkaitu, bus kalbama rugsėjo 13 dieną, sostinėje mokytojų namų kiemelyje įvyksiančio viešo renginio ,,Kelionė per emocijų pasaulį” metu. Taip pat bus pasakojama apie emocinės sveikatos ir pozityvaus mąstymo svarbą žmogaus kasdieniame gyvenime, pristatomi inovatyvūs streso mažinimo būdai.
