Nors teigiama, kad pastaruoju metu žmogaus evoliucija sustojo, tačiau daugybė pavyzdžių leidžia tvirtinti, jog šis procesas ne tik tęsiasi, bet ir spartėja.
Išsamūs žmogaus genomo tyrimai parodė, jog šimtuose genuose slypi įrodymai apie pokyčius pastarųjų 10 tūkst. metų žmogaus evoliucijos procese, rašo portalas LiveScience.com.
„Žinome, jog žmonių smegenys visai neseniai dar vystėsi“, – teigė Viskonsino universiteto Madisone paleoantropologas Johnas Hawksas.
Stebėtis verčia tai, kad remiantis kaukolių matavimais, pastaruosius 5 tūkst. metų žmogaus smegenys traukėsi.
„Kalbant apie nesenus evoliucinius pokyčius, mažiausiai detalių žinome apie smegenis. Tačiau archeologiniai duomenys iš Europos, Kinijos, Pietų Afrikos, Australijos leidžia teigti, jog smegenų tūris, siekęs maždaug 1,350 kubinius centimetrus, sumažėjo maždaug 150 kubinių centimetrų, o tai maždaug 10 proc.“, – tvirtino J. Hawksas.
„Viena to priežasčių gali būti tai, kad gyvendami didelėse visuomenėse, priešingai nei ankstyvose medžiotojų ir rinkėjų, mes galime daugelį dalykų patikėti kitiems žmonėms, galime labiau specializuoti savo elgesį, ir galbūt todėl mums reikia mažiau smegenų“, – pridūrė mokslininkas.
Nors nuolat gausėjančios žinios apie šiuolaikinę žmogaus smegenų evoliuciją vis dar yra ribotos, geriausias šio proceso pavyzdys, aptinkamas netolimoje praeityje, susijęs su maliarija, teigia J. Hawksas.
Kadangi ši liga dažniausiai puola ankstyvame amžiuje, labai svarbu išvystyti apsisaugojimo nuo jos mechanizmą – bet koks genetinis faktorius, stiprinantis atsparumą prieš maliariją, suteikia žmogui galimybę susilaukti palikuonio, o tokios apsaugos neturintieji, labiau tikėtina, nesidaugins.
Egzistuoja daug apsisaugojimo nuo maliarijos mechanizmų pavyzdžių. Geriausiai žinomas – pjautuvinė anemija. Sutrikimas deformuoja eritrocitus ir šie įgyja pjautuvo formą. Tai sutrikdo kraujotaką, tačiau pažeisdamas audinius, šis sutrikimas taip pat neleidžia maliarijos sukėlėjams užpulti kraujo ląstelių.
„Nors pjautuvinė anemija plačiausiai paplitusi Afrikoje, šios ligos atmaina, išsivysčiusi atskirai, sutinkama Indijos-Pakistano regione. Abi atmainos atsirado visai neseniai, per pastaruosius 3 ar 4 tūkst. metų, ir per tą laiką ja susirgo 10-15 proc. gyventojų. Tai gana greitas pokytis“, – teigė J. Hawksas.
Kitu neseno evoliucijos pokyčio pavyzdžiu galėtų būti laktozės toleravimas. Didžioji dalis žmonių laktozės netoleruoja, negali suvirškinti sudėtingo pieno cukraus. Tačiau laktozės toleravimo evoliucija leido europiečiams maždaug prieš 7,5 tūkst. metų pasinaudoti ne žmogaus pieno teikiamais privalumais ir atrasti labai maistingą maisto šaltinį, dėl kurio nereikia skersti gyvūnų.
Tačiau mokslininkai pastebi ženklų, jog žmogaus evoliucija ne tik tęsiasi, bet ir greitėja. „Žmonių ekologija keičiasi. Didžiausi pokyčiai susiję su žemdirbyste ir jos pasekmėmis – naujomis medžiagomis, leidžiančiomis priklausyti nuo maisto, kuris anksčiau niekada nebuvo toks svarbus.
Tai didelis nukrypimas nuo medžiotojo ir rinkėjo raciono. Pavyzdžiui, žemdirbių populiacijos dažniau turi seilių fermento amilazės geną, padedantį suvirškinti krakmolą“, - teigia J. Hawksas.
