Giedriau, kas yra fenotipologija?
Fenotipologija yra patentuota technologija (autorius yra Markas Lučinas), kuri leidžia identifikuoti biologinio objekto, žmogaus arba gyvūno elgesį, esant stresinei situacijai, kai pasireiškia instinktai.
Iš žmonių nuotraukų įmanoma pasakyti būdo bruožus?
Charakterį. Fenotipiniai bruožai yra dalis charakterio, bet tai nėra visas charakteris. Charakterį sudaro mimika, žvilgsnis, išsilavinimo įtaka ir daug kitų dalykų.
Tai reiškia, kad ne tik tai, kas yra įgimta, bet ir tai, ką mes sukūrėme per visą savo gyvenimą?
Įsivaizduokite, kad matome stresuojantį, neagresyvų žmogų, vartokime analogiją – kiškutį – tai gali būti paprastas kiškutis, bet tai gali būti treniruotas dziudo meistras – taigi, tai bus du labai skirtingi kiškučiai, bet abu kiškučiai nebus agresyvūs, nes nėra tam tikrų dominuojančių bruožų. Bet jeigu pulsite kiškio šeimą, o jis yra dziudo meistras, tai jis mokės apginti savo šeimą.
Ar veidotyra ir fenotipologija yra kažkas panašaus?
Tai yra skirtingi dalykai. Lietuvoje veidotyra ir veidoskaita yra miksas. Švari fenotipologija, kurios moko Markas Lučinas, jis labai tiksliai išaiškina žmogaus fiziologiją, kokią įtaką ji daro charakteriui.
Kada pradėjai domėtis fenotipologija?
Beveik prieš 15 metų. Esu Marko Lučino seminarų organizatorius.
O fenotipologai negalėtų pasitarnauti policininkams, detektyvams?
Pas mus mokosi įvairių profesijų žmonės.
O pasiteisina toks mokymas?
Galiu papasakoti per pavyzdį. Jeigu jūs ateitumėt pas mane abu darbintis ir man reikėtų žmogaus su geromis loginėmis žiniomis, tai aš imčiau Saulių, o ne Eleną, dėl to, kad pas Eleną logika nėra ryškiai išreikšta, o pas Saulių ryškiai išreikšta. Tai gali skambėti kaip diskriminacija, tačiau iš Sauliaus būtų daugiau naudos būtent toje srityje. Elena turi kitų savybių, jeigu man reikėtų organizatoriaus, tai tikrai tam netiktų Saulius.
Nors fenotipologija gali atrodyti labai diskriminacinė, tačiau krepšinio industrija yra ta, kurioje labiausiai diskriminuojami žmonės, nes daugiausiai priimami aukštaūgiai, dėl to, kad tai racionaliausia. Tai lygiai taip pat ir su kitomis sritimis. Jeigu tau reikia žmogaus su gera logika ir nestandartiniu mąstymu kūrybiniam darbui – imi vienokį, jei reikia idėjinio – imi kitokį.
Bet yra tokių žmonių, kurie apsilanko Jūsų seminaruose ir jau po vieno galvoja, kad yra fenotipologijos guru, o po to susimauna?
Yra buvę atvejų, kai darbdavys atleidžia iš darbo pagal nosies formą, kas yra nesąmonė, nes reikia žiūrėti genetiką, kokios moralinės savybės, koks išsilavinimas ir daugybę kitų dalykų. Fenotipologija nėra juoda ir balta. Galima juk paimti žmogų, dirbantį srityje, kuriai jis nėra tinkamas, tačiau turintį žinių, pavyzdžiui, pardavimams, rezultatai bus geri vien dėl duomenų.
Į kokius bruožus reikėtų atkreipti dėmesį ieškant pardavėjo?
Kadangi fenotipologija yra mokslas, o aš neturiu išsimokslinimo šioje srityje, todėl negaliu to pasakoti, tačiau tą dalyką daro Markas Lučinas seminarų metu.
Bet gal galima iš žmonių matyti, kad šiuo metu jis gal ir nėra pats geriausias pardavėjas, tačiau jis turi potencialo?
Taip. Būna ir taip, kad žmonės neturi gerų duomenų, tačiau vis tiek užsiima pardavimais ir padaro rezultatą, nes jie sugebėjo perlipti per save, išsitreniruoti gebėjimus.
Ar žmonės nežiūri skeptiškai į fenotipologiją?
Aš esu prie to pripratęs. Kai pradėjau pardavinėti šiuos seminarus Lietuvoje, buvo klausimas, kas čia per horoskopai, bet po to, kai tūkstančiai žmonių sudalyvavo ir po penkiolikos metų rašo, kad vieni geriausių seminarų, žinios pritaikomos – skeptikų mažėja.
Tai su horoskopais niekaip nesusiję?
Man viename seminare sakė, kad aš geresnis už Palmirą.
Fenotipologija ne ateitį pranašauja?
Įsivaizduokime, jog matome du šunis, vienas yra taksas, kitas – dobermanas, savaime suprantama, kad stresinėje situacijoje, taksas nebėgs taip toli ir greitai kaip dobermanas. Pagal tai galima nuspėti kaip jie elgsis ir kokia bus jų ateitis, bet kada jie numirs, niekas negali pasakyti.
Bus aišku bent kaip maždaug reaguos taksas?
Vienas gali būti augęs pas labai ramų ir aristokratišką šeimininką, o kitas pas alkoholiką, neurasteniką, todėl vienas taksas bus aristokratiškas, o kitas su psichologinėmis problemomis – skirtumas bus, tačiau jie abu nelakstys taip toli ir taip greitai, nes kojos trumpos.
Bet taksas, užaugęs tarp dobermanų, tikrai turės pasikeitusias charakterio savybes?
Priklauso nuo to, kokie tie dobermanai.
Fenotipologija prasidėjo nuo gyvūnų stebėjimo?
Markas Lučinas yra etologas, biologas, studijų metais tyrinėjęs gyvūnus, jų ryšį tarp fiziologijos ir kompensacinių reakcijų, susistemino šią technologiją, susistemino parametrus, juos patentavo, todėl taip, tai labai susiję su fiziologija. Pavyzdys, pas vienus žmones akies rainelė yra daug didesnė negu pas kitus. Akies rainelės centre yra vyzdys – jis išsiplečia, kai trūksta šviesos, o kai daug šviesos, jis susitraukia, todėl fiziologiškai, kuo didesnė rainelė, tuo daugiau vyzdys gali išsiplėsti, kuo mažesnė, tuo mažiau gali išsiplėsti, mažiau gali įleisti saulės šviesos, todėl pas jį bus visai kitokios kompensacinės reakcijos, negu kad pas žmogų su didesne akies rainele.
Domėjausi fenotipologija ir perskaičiau, kad kuo pas žmogų vešlesni antakiai, tuo labiau jis yra pasitikintis savimi.
Čia, ko gero, Jūs apie fizionomiką kalbate, nes tai nesusiję su fenotipologija. Tai, kad Saulius su Elena yra linkę provokuoti ir stebėti reakciją – tai yra visai kitas parametras.
Aišku, kad mes norime išprovokuoti, kaip, pavyzdžiui, didelė nosis ar plati kakta, gali daryti įtaką žmogaus smegenims?
Duosiu pavyzdį. Yra keturi žingsniai, pagal kuriuos susisteminta ši technologija – fiziologija, psichofiziologija, charakteris ir kompensacinės reakcijos. Įsivaizduokime žemo ūgio vyrą (fiziologija), psichofiziologija, tai reiškia, kaip jis suvoks ir priims aplinką, pavyzdžiui, jam visi dalykai aplinkui atrodys didesni, charakteris, labai tikėtina, kad nebus labai užtikrintas, bet kaip kompensacinė reakcija vystysis noras parodyti, jog jis yra „kietas”. Supaprastinsiu dar labiau – ar gali žemas, sumanus vyras, turintis daug pinigų, nusipirkti mažą mašiną? Teoriškai gali, praktiškai – pirks didelę, nes tai bus kompensacinė reakcija. Fenotipologijos pagrindas bus šie keturi žingsniai.
Su Elena rubrikoje „Nepatikrinti faktai” esame kalbėję, jog žemi vyrai yra mažiau linkę į neištikimybę. Gali taip būti?
Jeigu mes kalbame apie tokį žmogų, kuriam seksas iš esmės nelabai rūpi, jeigu neišreikštas polinkis kūniškiems malonumams, nėra hiperseksualumo, nėra provokatoriaus savybių ir jis žemas, jam tai visai nerūpės.
Ar žiūrėdamas į žmogų gali pasakyti, ar jis yra sekso maniakas?
Galiu pasakyti, kuriam pavadėlį reikia nupirkti.
Kuriam iš mūsų?
Abiem. Tik Elena yra labiau plėšri ir iniciatyvi, o Saulius norės būti tiesiog paimtas, jis tinginys.
Bet tinginiai sukūrė daug gerų technologijų, dėl jų mes ir evoliucionuojame.
Fenotipologijoje yra toks optimizuotojo bruožas, kai žmogus nenori persistengti ir atiduoti savęs nemėgstamai veiklai. Labai daug vadovų vyrų turi šį bruožą, jie sako, kad jiems reikalinga sekretorė, nes tiesiog patys tingi pasidaryti nenorimus darbus.
Ar pagal vyraujantį grožio etaloną galima pasakyti apskritai apie žmonių masę?
Kodėl mados industrija apskritai formuoja tam tikrą tipažą ir stereotipą – atsakymo aš nežinau, bet yra tokie niuansai, kad, pavyzdžiui, visuotinai pripažinta manekenė su neišreikštu hiperseksualumu (tai reiškia, kad be vidinio spindesio), ji gali kelti tokį jausmą, kad kaip ir graži, bet kaip ir jokia, nuobodi. Bet jeigu mergina, pagal visuotinius grožio standartus nėra labai graži, bet jei ji yra provokatorė, su išreikštu potraukiu kūniškiems malonumams – vyrai paskui ją eis šniūrais.
Bet ar tai nėra užburtas ratas – jeigu išoriškai esi mažiau seksualus, tai tu labai stengiesi iš vidaus spinduliuoti seksualumą ir tada tampi tuo seksualiu?
Esu turėjęs tokį atvejį, kai pas moterį yra tiesmukas charakteris, vyriška logika ir aš jai sakau, Jūsų vyras turės puikią žmoną, o ji man atsako, kad turi ne vyrą, o žmoną. Kompensacinės reakcijos gali būti visokios.
Ar homoseksualumą irgi galima įžvelgti?
Galima. Nėra konkretus fenotipologinis bruožas, tačiau yra niuansai, kurie padeda nuspėti. Esu buvęs renginyje, kur visi pristatinėjo savo antrąsias puses ir vienas vaikinas pristatė savo vaikiną, nors iš pradžių pagalvojau, jog ten buvo brolis.
Ar būna, kad nepataikai?
Galiu suklysti, jei pakeistas išorinis vaizdas chirurgiškai. Vieną kartą vienai merginai, gyvenančiai Londone, pasakojau apie jos charakterį ir atrodė, kad jos lūpos šiek tiek papūstos, todėl iš karto pasiteiravau, ar buvo atliktos kažkokios procedūros ir sužinojau, jog buvo pašalinta nosies kuprelė ir priaugintas smakrą. Dabar įsivaizduokime, kad kiškučiui uždėjo liūto kaukę, bet dėl to kiškutis netapo agresyvus, tiesiog atsirado daugiau drąsos. Charakteris keičiasi, bet genetika nesikeičia.
Ir paskutinis klausimas, ar psichoterapija keičia visus šiuos dalykus ar ne?
Fenotipologija analizuoja du veiksnius: genetiką ir socialinės aplinkos įtaką. Jeigu žmogus turi psichologinių problemų, atsineštų iš vaikystės, tai psichoterapija jam tiesiog gali padėti atsistatyti.
Kviečiame žiūrėti visą pokalbį, kurio metu buvo aptartos klausytojų, žinomų žmonių nuotraukos, taip pat ir laidos vedėjų veidai.
