Mokslininkai nustatė, kad žmogaus tinklainėje esantį šviesai jautrų baltymą perkėlus į vaisinę muselę, šis įgauna gebėjimą aptikti magnetinius laukus.
Tyrėjai teigia: šie rezultatai leidžia manyti, kad žmogaus baltymas gali veikti kaip magnetinio lauko jutiklis, tačiau nežinoma, ar žmonės tuo naudojasi, ar ne, rašo LiveScience.com.
„Tai kelia klausimą: galbūt turėtume galvoti apie šeštąjį pojūtį. Manoma, kad tai labai svarbu migruojantiems paukščiams. Galbūt šis baltymas taip pat atlieka svarbią funkciją, žmonėms jaučiant magnetinius laukus“, – kalbėjo Stevenas Reppertas iš Masačusetso medicinos mokyklos.
Ankstesni tyrimai leido manyti, kad sugebėjimas aptikti magnetinius laukus ne tik padeda gyvūnams, pavyzdžiui, vėžliams ar migruojantiems paukščiams, orientuotis, bet ir įtakoja regimosios erdvės suvokimą.
„Tai gali prididėti prie to, kaip gyvūnai suvokia objektų buvimą laike ir erdvėje, apie ką anksčiau nesusimąstėme“, – kalbėjo neurobiologas S. Reppertas.
Manoma, kad gyvūnų magnetinį pojūtį lemia specialūs baltymai, vadinami kriptochromais, kurių randama ir žmogaus tinklainėje. Nors ankstesni elgesio tyrimai leido manyti, kad žmonės negali jausti magnetinių laukų, egzistuoja įrodymų, kad Žemės magnetizmas veikia mūsų akių šviesos sistemą.
Norėdami nustatyti, ar žmonės turi tokį pojūtį, S. Reppertas ir jo kolegos eksperimentavo su vaisinėmis muselėmis. Vienoms jų kriptochromai buvo pakeisti žmogiškąja šio baltymo atmaina.
Mokslininkai patalpino muses į T formos labirintą, o jo atšakose įrengė rites, kuriomis paleidus elektros srovę jos įsimagnetina. Tyrėjai įmagnetindavo tai vieną, tai kitą labirinto atšaką ir naudojo įvairų magnetinio lauko stiprumą, kuris kai kuriais atvejais buvo 8 kartus didesnis nei Žemės magnetinis laukas.
Muselės su žmogiškaisiais kriptochromais reagavo į magnetinius laukus – jų vengė, kaip elgtųsi natūraliai, jei nebūtų pratusios prie magnetizmo, arba mieliau rinkosi įmagnetintą labirinto atšaką, jei buvo treniruojamos, skatinant saldėsiais, eiti magnetinio lauko link.
Žmogaus baltymas veikė tik mėlynos šviesos diapazone, nustatė tyrėjai.
Jų tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „Nature Communications“.
