Paklaustas, kuo užsiima karantino suvaržymų metu, V. Pračkaila atsako kaip visada – su humoru: „Gėriuosi užaugusiais vaikais, džiaugiuosi anūkais... Dabar, kai bedarbystė, užsiauginau barzdą ir drąsiai galėčiau už Kalėdų senelį pabūti. Prasidėjus koncertiniam sezonui teks nusiskusti.
Juk nebus Zizirskienė kaip kokia „Končita“? Pernai pavasarį Marijampolės kultūros centre turėjo įvykti grandiozinis, autobiografinis estrados, cirko ir humoro šou „Kas laimės milijoną?“, skirtas Apolionijos Zizirskienės kūrybinio darbo jubiliejui. Apie tai prieš pusantro mėnesio paskelbėm internete ir nespėjom pakabinti popierinių afišų, kai išpirko bilietus. Buvo džiaugsmo pilnos kelnės! Ir vėl tiiiik pyyyykšt – pandemija viską sudirbo.“
„Na, čia jau, kaip sako, prieš vėją tik dūdų orkestras papučia. Duok Dievuli sveikatos, po dešimties metų, kai baigsis visos pandemijos, gal ir surengsim tą jubiliejinį koncertą. Šiaip po namus valkiojuosi, buitiniais beigi kūrybiniais darbais užsiimu. Ruošiuosi koncertinei vasarai, nes visi tikisi karantininių sušvelninimų. Sulaukiu nemažai skambučių ir kvietimų iš įvairių bendruomenių, kultūros centrų, rašančių projektus šventėms. Tikėkimės, kad jos įvyks, juk viltis – durnių motina, o gera motina savo vaikų nepalieka“, – viliasi menininkas.
Gerbėjai – nuo 18 iki 65 metų
Pasak V. Pračkailos, Zizirskienės gerbėjų ratas – itin platus: „Nepasakyčiau, kad publika labai pasikeitė. Visais laikais žmogus, pirkdamas bilietą į klasikinės ar popmuzikos koncertą, dramos ar kino teatrą, juolab į humoro šou, iš anksto žino ko tikėtis ten nuėjus. Lietuviai visais laikais mokėjo linksmintis. O Apolionijos gerbėjų amžius feisbuko duomenimis nuo 18 iki 65+ metų.
Feisbukas – žvėriškai gera vieta reklamuotis. Džiaugiuosi vis didėjančiu būriu sekėjų. Tautiečiams patinka ne tik linksmi, bet kartais ir šiokią tokią prasmę turintys feisbukiniai pokštai. Jų kūrimas ir maketavimas yra malonus užsiėmimas, nors užima begales laiko. Ne per seniausiai plūstelėjo sekėjai iš Ukrainos, Rusijos, Kaukazo, Kazchstano... Turiu vieną sekėją net iš Kinijos“, – pasakoja V. Pračkaila.
„Anksčiau ant visų savos kūrybos paveiksliukų kampo dėdavau antspauduką „Made in Zizirskienė.lt“, kad matytųsi pradinis kūrybinis šaltinis. Dabar, kai atsirado būrys rusakalbių sekėjų (ką jau čia slėpti – rusų – vienintelė užsienio kalba, kurią normaliai moku), teko ir antspauduką pakeisti „Made by A. Zizirskienė international“. Reikia ir vieną-kitą rusišką „prikolą“ sumaketuoti. Matyt, žmonėms patinka smagūs, paprasti, neužgaulūs juokeliai. Apsidžiaugiau feisbuko ataskaitose pamatęs, kad net trisdešimt aštuoniose pasaulio valstybėse mato Zizirskienės reklamą. Čia ko gero lietuvaičiai taip plačiai pabirę“, – plačiu gerbėjų ratu džiaugiasi V. Pračkaila.
Užslėptos mintys humore – pagal sugedimo laipsnį
„Humoras, kaip ir viskas gyvenime, nuolatos keičiasi. Tas puodas su linksmu šiupiniu vis kunkuliuoja, burbuliuoja, garuoja pasipliupsėdamas... bet pagrindinės patiekalo dalys lieka tos pačios. Keistai skamba kartais girdimi priekaištai, kad humoras darosi nei šioks, nei toks, kad tik apie politiką ir apie aną galą...
Jeigu žvilgtelėsim į lietuviško humoro istoriją, į senąsias komedijas, tai pastebėsim, kad ir prieš šimtą metų lietuvaičiai garsiai juokėsi ar tylomis kikeno iš to kas labiausiai matoma, kas aktualu čia ir dabar. Puikus pavyzdys brolių Antano bei Juozo Vilkutaičių komedija „Amerika pirtyje“, parašyta, berods, devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Tuometinė cenzūra ėmė ir įžiūrėjo pasišaipymus iš caro valdžios. Panašiai ir dabartinių humoristų programų temos pačios įvairiausios – pradedant savu kiemu, baigiant sostine, o visokias užslėptas mintis įžiūri kiekvienas pagal savo sugedimo laipsnį“, – svarsto V. Pračkaila.
Humoristas šiltai atsiliepia apie dabar populiarius žanro kolegas: „Džiugu, kad užauga naujų, jaunų, talentingų humoristų, kad vis kuo puikiau žydi pas mus viena modernesnių humoro krypčių, mandrai vadinamų stand-up. Maloniai nustebau, kai Mantas Katleris viename interviu pasakė, jog Apolionija Zizirskienė yra stand-upo pradininkė Lietuvoje. Užfiksavau, kad vardas Mantas pasmerktas sėkmei.
Jau minėtas Katleris, Stonkus, Grimalis, Bartusevičius...Taikliai subtilų, kartais aštriai kampuotą humoro jausmą turintys ir mokantys jį publikai pateikti vyrukai. Sėkmės visiems ir ne tik mantams! Žavesio vertas Olegas Šurajevas, taip lengvai, paprastai kalbėdamas apie kasdieninius dalykus, sukelia publikos juoką.“ „Visada šiek tiek pavydžiu humoristams pasakojantiems anekdotus.
Interneto platybėse plaukiojančių begalės anekdotų leidžia dažnai keisti programą. O štai su Zizirskienės programa šiek tiek kvailiau. Ją sudaro trumpesni ar ilgesni pasakojimai iš moteriškės asmeninio gyvenimo, būtinai su įspūdingesne pabaiga. Kartais minčių pakiša autobuso laukiančios moteriškės, tauškiančios apie viską iš eilės. Dėkinga tema televizijos reklama, serialai... Štai kaimynų močiutės priežodis „Oi, tu rupena!“ – kodėl jo nepanaudojus programoje? Kartais nuodėmingai nubeždžioniauju minčių nuo rusų humoristų. Vieną dieną Apolionija, natas pažįstanti tik iš matymo, ėmė ir uždainavo, nes nori nenori reikėjo patraukti per dantį „papais dainuojančias“ grupes.
Kompozitorius Julius Siurbis, sukūręs begalę dainų tokiems estrados grandams kaip Janina Miščiukaitė, Rūta Morozovaitė, Stasys Povilaitis, Viktoras Malinauskas... net tris dainas padovanojo Apolionijai, o Juliaus daina „Oi, likime mano“, žodžiai poetės Zenės Sadauskaitės, feisbuke surinko virš 58 tūkstančių perklausų. Tokiai „gviazdai“ kaip Apolionija tai jau net per daug“, – pasakoja Vaidas.
Pračkailai su Zizirskiene konkuruoti – beviltiška
„Kažkada visą sezoną kaip Vaidas Pračkaila vedžiau populiarų televizijos žaidimą „Pinigų lietus“. Rupūs miltai, kad nors kas prisimintų! Paskutiniame TV serialo „Milijonieriai“ sezone vaidinau vieną pagrindinių vaidmenų. Buvau eigulys. Bet ir čia režisieriai-scenaristai neapsiėjo be Zizirskienės. Prie eigulio vaidmens buvo net devyni smulkesni vaidmenukai. Buvo geras šposas.
Vienoje serijoje vaidinau kleboną. Aprėdas kaip reikiant – juoda sutana iki žemės su šimtu sagų per pilvą. Filmavo kažkur Nemenčinės pamiškėse. Su aktore Elvyra Žebertavičiūte išpuošti, nugrimuoti, už parankių sukibę pėdinam į filmavimo aikštelę, matom priešais dviračiu atvažiuoja vietinis, nusiima kepurę, „Garbė Dievui Tėvui“ sveikinasi... Na, auklėjimas neleidžia kitaip atsakyti – „Per amžių amžius“, kad jau taip nori... Ir tik paėję dar keletą žingsnių supratom kame reikalas“, – juokiasi V. Pračkaila.
Turi veiklos ir be humoro
Tiesa, apie vieną Vaido Pračkailos veiklą kalbama nedaug – vyras piešia ir restauruoja paveikslus.
„Esu surengęs per 30 tapybos parodų. Smagu prisiminti pačią pirmąją parodą, kuri buvo Alytaus kultūros centre. Pristatyme dalyvavo breiko grupė, du vestuviniai ansambliai, saksofonistas, net Antanas Nedzinskas sudainavo porą populiarių dainų. Žodžiu, pristatymas baigėsi šokiais-pokiais beigi rateliais. Į parodos pristatymą Zyplių dvare susirinko virš 200 žmonių.
Po parodos Lietuvos respublikos Seime, kurią kuravo Seimo narys Vidmantas Žiemelis, vieną didelį paveikslą įsigijo seimūnas Algimantas Salamakinas. Po šiai dienai visiems giriuosi. Tolimiausia paroda vyko Anglijoje, Birmingeme“, – pasakoja vyras.
„Teko ir visai smagus meniškų jėgų išbandymas – Virbalio klebono užsakymu restauravau vieną bažnytinį paveikslą. Na, o pernai rugsėjį surengiau karantininę blic parodą miške. Kas viščiukus rudenį skaičiuoja, o aš paveikslus, todėl paroda taip ir vadinosi „Skaičiuoju rudenį“. Feisbuko dėka žmonių susirinko kaip į geras vestuves.
Ekspozicija užėmė šiek tiek virš hektaro, o tame rudenio lapų pribarstytame plote gražiai atrodė 36 paveikslai. Dainavo grupė „Bent“, visi atvykusieji gavo dovanų firminių Apolionijos Zizirskienės gamybos pagardų, buvo pavaišinti nemažiau firminiu naminiu vyšnių vermutu“, – kūrybiniais pasiekimais dalijasi V. Pračkaila.
