Šiandien jai 22-eji. 2012-aisiais, atlikus kraujo tyrimą, jai buvo nustatytas teigiamas ŽIV virusas. Tuomet jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Šis merginos laiškas skirtas visiems tiems, kurie mano, kad jų ši ar kokia kita liga niekada nepalies.
2012-ųjų birželis. Sėdėjau ginekologo kabinete, atėjęs daktaras man pranešė, kad man nustatytas teigiamas ŽIV virusas. Tuomet galvoje iškilo tik vienas klausimas: kodėl aš? Mano skruostu nuriedėjo ašara. Ji buvo tik viena – išgąsčio, šoko ašara. Gydytojas mane užrašė dar kitiems tyrimams, ramino ir sakė nesijaudinti, rūpintis savimi. Štai kaip sužinojau, kad sergu.
Pirmasis vizitas klinikoje buvo itin sunkus, mane užvertė šimtais klausimų: „Ar pastaruoju metu nesilankiau Afrikoje?“, „Ar daug keliauju?“, „Ar praktikuoju analinį seksą?“, „Ar kada vartojau narkotikus?“ ir t. t. Turėjau lytinius santykius, kurių metu nesisaugojau. Tai nutiko tik vieną kartą.
Po kiek laiko, mane ištiko nerimo priepuolis. Buvau prekybos centre, mane išpylė šaltas prakaitas, man trūko oro, norėjau kuo greičiau dingti iš ten. Vos grįžusi į butą užsirakinau, nugriuvau ant grindų, mane pykino, svaigo galva. Tai truko keletą minučių. Tai nutiko man pirmą kartą gyvenime. Vėliau, tai pradėjo kartotis.
Prasidėjus gydymui, kas 24 valandas turėdavau išgerti tris tabletes. Tuomet man tikrai tapo aišku: aš sergu ir taip bus visą mano gyvenimą. Nuo gydymui skirtų vaistų mano oda pagelto, akys sudubo. Žmonės manė, kad sergu kokia nors kepenų liga.
Mano šeima apie tai sužinojo per Kalėdas. Buvo daug ašarų, kaltinimų, tačiau su laiku jie susitaikė. Juk pasaulyje daug neteisybės – jauni žmonės dažnai serga nepagydomomis ligomis, netikėtai miršta.
Po kiek laiko mano gyvenime atsirado vaikinas. Kartą mes tiesiog žiūrėjome filmą ir pradėjome bučiuotis. Mano mintyse iškilo žodžiai: „Tu turi jam tai pasakyti“. Atstūmiau jį ir apsipyliau ašaromis, pasakiau, jog esu ŽIV nešiotoja. O jis mane tiesiog apkabino. Vėliau, pasakė, jog jam reikia šiek tiek laiko apie tai pagalvoti. Jis tapo mano viltimi, geriausiu draugu, kuriam galėjau išsipasakoti. Man tai labai padėjo.
Manau daugelis ŽIV virusą nešiojančių žmonių turi skirtingas istorijas. Manoji – tik viena iš jų. Kartais kaltinu save ir visą pasaulį, bet tai normalu. Tiesiog reikia išmokti su tuo gyventi. Tikiuosi mano istorija taps geru pamokslu tiems, kurie mano, kad niekada nesusirgs.
ŽIV virusu galima užsikrėsti lytiniu būdu arba per kraują. Virusas taip pat gali būti perduodamas iš mamos vaikui, jei ji nėštumo metu jau buvo nešiotoja. ŽIV sukelia AIDS – neišgydomą infekcinę ligą.