Jiems nereikėjo grūstis lėktuvo salonuose su dar šimtais kitų keleivių, nereikėjo laukti patikrų eilėse, kentėti dėl vėluojančių lėktuvų ar rūpintis užkandžiais.
Visi jie į Rio de Žaneirą atskraidinti tiesioginiais skrydžiais iš Majamio, Londono ir Belgijos miesto Lježo krovininiais lėktuvais su profesionaliais žirgų prižiūrėtojais ir veterinarais. Lėktuvų pilotams nurodyta kilti ir leistis švelniau nei įprasta ir vengti staigių judesių.
„Net nežinau, ar tai pirmos klasės skrydis – tai neabejotinai verslo klasė“, – pareiškė amerikietis Kentas Farringtonas, kuris su žirgu Voyeur kovoja konkūro varžybose.
Žirgai yra vieninteliai gyvūnai, kurie vis dar yra olimpinių žaidynių dalis. O konkūras – viena iš trijų žirginio sporto šakų olimpinėse žaidynėse. Kitos dvi – dailusis jodinėjimas (arba išjodinėjimas) bei trikovė. Konkūrinis jojimas taip pat yra viena iš šiuolaikinės penkiakovės rungčių.
Tačiau populiariausias žirgų sportas pasaulyje – žirgų lenktynės hipodromuose – neįtraukiamas į olimpinę programą. Kodėl?
„Šis sportas tapo komerciniu, dabar tai industrija, – teigė Evelina Kolbasnik, žirgų lenktynių Lietuvoje organizatorė. – Žirgus perka turtingi asmenys, tad olimpinį medalį daugiausiai galimybių iškovoti turėtų tie, kurie už didžiulius pinigus įsigytų geriausią žirgą ir pasamdytų geriausią žokėjų. O tai visiškai prasilenkia su olimpinėmis vertybėmis. Be to, vargu, ar savininkai iškeistų komercines lenktynes, kurių prizų fondai skaičiuojami milijonais dolerių, į kovą dėl olimpinių medalių.“
Tad greičiausių pasaulio žirgų savininkai olimpines žaidynes aplenkia ir susitelkia į komercinius bėgimus. Tą patį daro ir Lietuva – žokėjai ir treneriai rengia žirgus startams mūsų šalyje, artimiausias – rugpjūčio 27 d. Raseinių hipodrome.
Žirgų sportas yra vienas seniausių olimpinėse žaidynėse – konkūre, dailiajame jodinėjime ir trikovėje be pertraukų varžomasi nuo Stokholmo olimpinių žaidynių 1912-aisiais.
O žirgams, dalyvaujantiems Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, suteikiamos tokios sąlygos, apie kurias prieš šimtmetį buvo galima tik pasvajoti.
Jiems iš JAV atgabenta 50 tonų šieno, pustrečios tonos morkų, dar daugiau avižų ir kukurūzų javų grūdų. Žirgai ilsisi ant pušų drožlių – jų atgabentos trys tonos. Rūpinamasi net ir pušims alergiškais žirgais – jie ilsisi ant susmulkinto popieriaus.
„Šie gyvūnai turi varžytis aukščiausiame lygyje, todėl turime suteikti jiems geriausias sąlygas, – teigė Martinas Atockas, atstovaujantis vokiečių kompanijai, kuriai patikėta rūpintis visų žirgų logistika. – Žirgai, kaip ir mes, yra žinduoliai, ir jie labai inteligentiški. Tačiau jie negali išreikšti savo norų, taigi turime numatyti jų poreikius ir stengtis, kad jie būtų kaip įmanoma laimingesni.“
