Jis su šypsena prisimena vidurinės mokyklos laikas minėtas „puotas“, kuomet klasiokai varžydavosi, kas bus pakviestas padūkti į didžiulį prie sukaktuvininko namų Kaune, Šančių mikrorajone žaliuojantį sodą.
„Turėdavome daug veiklos. Vaikiškas juokas gimtadienio dieną skambėdavo iki vėlumos“, – pasakojo G. Zujus.
Suaugus gimtadienio šventės rėtėjo, kol kilo noras minėti tik jubiliejus, ir tik artimųjų rate. Pavyzdžiui, penkiasdešimtmetį G. Zujus atšventė televizijos bokšte esančiame restorane. Tuomet jį sveikino tik brangiausi, kraujo ryšiu susieti žmonės.
O kiek gimtadienių atšvęsta scenoje! Ir ne tik Lietuvos, bet ir užsienio.
„Įsimintiniausia gimtadienio dovana – skrydis oro balionu. Ją man įteikė du kartus: pirmąjį – buvę mokiniai, dabar žinomi muzikos prodiuseriai, o antrąjį – laidoje oreivis, žurnalistas Giedrius Leškevičius. Įspūdžiai – neišdildomi!“, – patikino pašnekovas.
Muzikuoti G. Zujus pradėjo visai mažas. Pirmas jo prisiminimas susijęs su tuomet, prieš daugiau nei penkis dešimtmečius bute Karo ligoninės gatvėje veikusiais menininkų susibūrimais. Vieno jame vykusio vakarėlio metu maždaug trimetis Gediminas savo mamos, pianistės Gražinos Zujienės buvo paragintas paskambinti pianinu žymiajai aklai dainininkei Beatričei Grincevičiūtei. Vėliau – meno mokykloje, kur išmoko skambinti fortepijonu.
Baigęs studijas už tėvelių sutaupytus 5500 rublių būsimasis kompozitorius ir LMTA docentas įsigijo sintezatorių.
„Buvau antrasis Lietuvoje, turintis tokį muzikos instrumentą! Tiesa, tarp jo ir fortepijono skirtumas kaip tarp gitaros bei smuiko, bet visko greitai išmokau“, – šmaikštavo G. Zujus.
Iki to laiko akademinį atlikėją į savo grupę pakvietė Kęstutis Lušas.
„Koncertai, grojimai restoranuose, vestuvėse, privačiuose vakarėliuose... Prasidėjo artima pažintis su džiazu, pop kultūra“, – sakė G. Zujus.
Jo tėčio, aviacijos dėstytojo, inžinieriaus doc. Juozo Zujaus, tuometinio Informacijos instituto direktoriaus supratingumas ir geranoriškumas padėjo įrengti pirmąją Lietuvoje profesionalią, privačią įrašų studiją. Didžioji būtinų darbų dalis tuomet buvo padaryta ir įrangos sukonstruota pačių steigėjų rankomis.
„Klientai plūdo pas mus. Net didžiąsias metų šventes sutikdavau studijoje. Visi skubėdavo į namus su eglutėmis, o aš į studiją troleibusu. Iš pradžių buvo skaudu. Vėliau įpratau. Gal tai ir lėmė vis mažėjantį norą švęsti – gimtadienius, naujuosius, kitas sukaktuves?“, – svarstė G. Zujus.
Trumpa tylos pauzė G. Zujaus karjeroje buvo vienintelė – kai jo pagrindiniai užsakovai sau ir kolegoms „atvėrė“ kelius į užsienį – Egidijus Sipavičius į Olandiją, o Žilvinas Žvagulis į Dubajų.
„Bet ji ilgai nesitęsė. Darbų visada užteko“, – kalbėjo „Bravo“ statulėlės už geriausią metų prodiuserio vardą pelnytojas.
G.Zujaus karjeroje netrūko ir reikšmingų, novatoriškų darbų. 2016 – aisiais jis pirmą kartą nustebino pasaulį įdomiu projektu, kurį pavadino „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“).
Tuomet rugpjūčio 23 d. jis organizavo Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienai skirtą virtualų renginį, kuriame „gyvai“ kartu koncertavo žinomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei šių šalių išeivijos atlikėjai. Jį vainikavo specialiai G. Zujaus sukurtas kūrinys lietuviškų sutartinių pagrindu, realiu laiku sinchroniškai atliktas Vilniuje, Los Andžele, Čikagoje ir Melburne. Iš Vašingtono pokalbiui prisijungė ir Baltijos šalims nusipelnęs kongresmenas John Shimkus, kurį kalbino ambasadorius Ž. Pavilionis. Dalyvauti šiame unikaliame projekte buvo pakviesti Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, a.a. Kęstutis Lušas, Gediminas Laurinavičius, kiti žymūs Lietuvos atlikėjai, Australijos Melburno kolektyvas „Pamesta klumpė“, JAV Los Andželo K. Daugirdo vadovaujama vyrų vokalinė grupė, jauna, bet jau Amerikoje labai žinoma dainininkė Agnė Giedraitytė iš Čikagos. Latvijai atstovavo dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė, o Estijai – žymioji Sofia Rubin.
Baltijos sutartinė aplink pasaulį jau skriejo trejus metus iš eilės ir nesiruošia nutūpti…
Daug dėmesio sulaukė G. Zujaus kūrinio „Trance4notes“ simfoniniam orkestrui, chorams, vargonams, perkusijai ir vokalams premjera „prezidentiniame“ Vasario 16 dienos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje 2017 metais. Taip pat tarptautinė „Scenos ir estetikos“ mokykla, vykstanti jau 11 metų, kultūrinės edukacijos internetu realiam laike projektas „Virtuali klasė“, muzikos ir iniciatyvų festivalis „Šančių kultūros kiemas“.
Naujausias jubiliato darbas – daina „Vienybės banga“, kurią Baltijos kelio 30-mečio koncerto finale 2019 metais atliko lietuvių, latvių ir estų scenos žvaigždės – Merūnas Vitulskis, Samanta Tina ir Ille Saar.
„Jau buvo visko daug ir įdomaus. Neabejoju, kad dar ir bus“, – patikino VTDK dėstytojas, LMTA docentas G. Zujus.
