Mahmutas Tatas, kuris už narystę PKK Turkijoje buvo nuteistas kalėti šešerius metus ir 10 mėnesių, 2015-aisiais pabėgo į Švediją, tačiau jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas.
PKK, kurią Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos yra įtraukusios į teroristinių grupuočių sąrašą, nuo 1984 metų vykdo sukilimą prieš Turkijos valstybę.
M. Tatas penktadienio vakarą atgabentas į Stambulą, po to, kai buvo sulaikytas Švedijos policijos, pranešė naujienų agentūra „Anadolu“.
Netrukus po atvykimo į Stambulo oro uostą jį sulaikė Turkijos policija, ir šeštadienį jis buvo perduotas teismui, pranešė privatus transliuotojas NTV.
Turkija kaltina Suomiją ir ypač Švediją, kad jos suteikia prieglobstį uždraustoms kurdų grupuotėms, kurias laiko „teroristais“, ir, nepaisant birželį Madride pasiekto susitarimo, delsia ratifikuoti jų paraiškas dėl narystės NATO.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Sprendimui priimti reikia JAV vadovaujamo gynybos aljanso bendro sutarimo. Iš visų Aljanso narių tik Vengrija ir Turkija dar nėra davusios pritarimo.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu surengė trišales derybas su kolegomis iš Švedijos ir Suomijos šią savaitę Bukarešte vykusio NATO susitikimo kuluaruose.
„Pareiškimai (iš Švedijos) yra geri, ryžtas yra geras, bet mums reikia konkrečių veiksmų“, – sakė M. Cavusoglu.
Ankara pareiškė, kad tikisi, jog Stokholmas imsis veiksmų, be kita ko, dėl nuteistųjų ekstradicijos ir teroristų turto įšaldymo.
Švedijos migracijos ministrė Maria Malmer Stenergard savo ruožtu pabrėžė, kad sprendimą dėl M. Tato ekstradicijos priėmė Skandinavijos šalies migracijos valdyba ir teismai, o ne vyriausybė.
„Tai yra ekstradicijos byla, kai asmens prieglobsčio prašymas buvo atmestas, – Švedijos transliuotojui SVT sakė M. Malmer Stenergard. – Vyriausybė šiame procese, susijusiame su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, nevaidina jokio vaidmens.“
„Tai reiškia, kad nei vyriausybė, nei atskiras ministras negali kištis ar daryti įtakos atitinkamoms institucijoms ar teismams nagrinėjant atskiras bylas“, – sakė ji.
Buvęs M. Tato advokatas Švedijoje kritikavo sprendimą jį išduoti.
„Tai siaubinga. Tai ne tik jo reikalas, bet visų pirma Švedijos demokratijos ir žmogaus teisių klausimas“, – Švedijos naujienų agentūrai TT sakė advokatas Abdullah Deveci (Abdula Devedžis).
