Rūta JANKUVIENĖ
Šiaulių savivaldybėje viena ranka imamos milijoninės paskolos litams užkasti į „lezus“ ar „inkubatorius“, o kita – ištraukiamas taupymo planas. Į gatvę ketinama išvaryti per 450 darbuotojų. Savivaldybės administracijos vadovas ragina juos kurti savo darbo vietas.
Kirviu – per švietimo sistemą
Savivaldybės administracijos parengtame taupymo plane 2014–2015 metams norima sutaupyti 11 milijonų litų. Beveik visus – apkarpant švietimo sistemą.
Penkios bendrojo lavinimo mokyklos būtų uždaromos, ikimokyklinės įstaigos jungiamos. Liktų 11 lopšelių-darželių su skyriais. Skyriais virstų 18 lopšelių-darželių.
Jungti planuojama neformaliojo ugdymo centrus, kurių reorganizacija buvo atidėta. Plane – muzikos mokyklų, sporto mokyklų jungimas.
Būtų mažinamas neformaliojo ugdymo valandų skaičius ir atitinkamai savivaldybės finansavimas. Bet siūloma didinti įmokas už paslaugas šiose įstaigose. Siūloma atsisakyti sporto klasių.
Numatoma jungti Logopedinę mokyklą su Sutrikusios klausos ugdymo centru.
Kiek pedagogų būtų atleista, uždarius mokyklas, neįvardijama.
Suskaičiuota tik, kad darželiuose nebereikėtų 54 darbuotojų, iš jų 18 – direktorių. Dėl kitų įstaigų jungimo būtų atleidžiami vadovai, ūkvedžiai.
Numatoma centralizuoti visų biudžetinių įstaigų buhalterijas – darbo netektų beveik 100 buhalterių ir apskaitininkų.
Švietimo įstaigos turėtų pirkti maitinimo paslaugas ir atleisti 132 valgyklų darbuotojus. Būtų perkamos ir valymo paslaugos, atleidus 167 valytojas.
Ištraukė seną planą?
Taupymo planas padalytas valdžios elitui – valdančiosios koalicijos frakcijų vadovams.
Administracijos direktorius Vladas Damulevičius tikina, kad jame nėra „nieko naujo": „Jis seniai parengtas ir niekada nebuvo giliai į stalčių nukištas. Porą metų jau kalbame apie buhalterijos centralizavimą ir kitus dalykus.“
Planas ištrauktas, nes administracija nori politikams priminti, jog jis yra aktualus.
„Jeigu Taryba kai kam nepritars, tai dar nereiškia, kad sprendimai nereikalingi, – sako V. Damulevičius. – Daugelis priemonių leistų racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ir neišlaidauti. Sprendimai jau vėluoja – jeigu jų nebus, mes toliau brisime į skolas.“
Darbuotojų atleidimas – „antras“ klausimas
Kokios mokyklos būtų uždarytos, direktorius neįvardija. „Mechaniškai“ suskaičiuota, jog pagal sumažėjusį mokinių skaičių ir normatyvinius plotus, tenkančius 1 mokiniui, nebereikia 5–6 mokyklų pastatų.
Darželių ir kitų įstaigų jungimais būtų tik mažinamos administravimo išlaidos. Vaikai eitų į tuos pačius darželius, nes pastatų nebūtų atsisakyta.
Dabar kai kuriose neformaliojo ugdymo įstaigose, direktoriaus žiniomis, išleidžiama iki 40 procentų ugdymui skirtų lėšų: „Tokių nesąmonių būti negali“.
„Teks žmonių atleisti – bet tai jau antras klausimas, – teigia V. Damulevičius. – Tie žmonės su mūsų pagalba ar be mūsų pagalbos turi kurti savo darbo vietas ir galvoti apie prisitaikymo galimybes.“
Todėl jis džiaugiasi, kad planas pasklidęs ir po įstaigas: „Tegu galvoja, ką daryti“.
Kur tos sutaupytos lėšos?
Vinco Kudirkos progimnazijos direktorius Juozas Varkulevičius neneigia, kad taupyti reikia. Bet kaip? Ar galima uždaryti, pavyzdžiui, vienintelę mikrorajone progimnaziją, jeigu ji mažėja?
„Švietimo įstatymas to neleidžia, – sako direktorius. – Mikrorajone mokykla turi likti. Valytojų etatus mokyklose naikinti – nesuprantama. Kas tai padarė, sako, jog valymo paslaugos brango. Mes perkame maitinimo paslaugas, tėvams didėjo išlaidos. Buhalterijas naikinti galbūt ir galima.“
Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė, lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė Florina Varkalienė, primena, jog pernai įstaigoms finansavimas buvo sumažintas 25 procentais ir šiemet toks liko.
„Kur nuėjo sutaupytos lėšos? Apie tai nieko nežinome“, – sako F. Varkalienė.
Ji abejoja, ar naujas taupymo planas duos kokį efektą.
„Lopšeliuose-darželiuose vaikų nemažėja, kai kur reikėtų ir papildomų grupių, – sako direktorė. – Ar sujungus tris darželius į vieną gerės ugdymo kokybė?“
F. Varkalienė ironizuoja, jog pagal tokią logiką galimas ir toks variantas: „Tegu pasodina savivaldybėje vieną direktorių visiems darželiams ir tegu jis iš ten vadovauja.“
Didins bedarbių ir pašalpininkų
Kokios perspektyvos 450 biudžetininkų rasti darbą?
Šiaulių darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos pavaduotoja Rima Šeškutė sako, jog darbo rinkoje paklausesni yra buhalteriai, apskaitininkai, dar – virėjai. Švietimo vadybininkai darbo rinkoje nėra išskiriami. Pedagogų poreikio nėra.
„Bet jeigu ateis ieškotis darbo šimtas buhalterių, iš karto darbo nepasiūlytume“, – sako R. Šimkutė.
Vakar, pavyzdžiui, Šiaulių mieste ir rajone laisvų darbo vietų iš viso buvo per 400. Iš jų 8 – buhalteriams, 16 – virėjams, 15 – vadybininkams, 1 – valytojui. Pedagogų niekam nereikėjo.
Likę be darbo biudžetininkai gali ateiti į savivaldybę socialinės pašalpos.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė nustemba, kad gali būti atleista tiek biudžetininkų.
„Šiemet šiek tiek mažiau mokame socialinių pašalpų, – sako I. Kiurienė. – Bet vis tiek suma peršoka milijoną litų. Mokame jas ir bedarbiams, jeigu pajamos vienam šeimos nariui mažesnės nei 350 litų.“
Šiemet gegužės mėnesį mieste socialinėms pašalpoms mokėti reikėjo 1,3 milijono litų, pernai tą patį mėnesį – 1,5 milijono litų.
Dvigubi standartai
Taupymo plane nėra nė žodžio apie taupančią Savivaldybės administraciją. Joje dirba per 20 skyrių, per 230 tarnautojų ir darbuotojų. Nė vieno skyriaus ar etato nenumatoma naikinti. Politinių etatų po rinkimų pristeigta net dešimt. Jų irgi neatsisakoma.
Pernai politikai ir administracija buvo susimažinę algas, o šiemet algos, priedai sugrįžo į buvusį ar aukštesnį lygį.
Savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai vėl gauna didesnius priedus prie algų. Visų lygių politinių pareigūnų, tarnautojų ar darbuotojų vidutinis atlyginimas šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, padidėjo 300–700 litų.
Savivaldybė rado resursų nuo kovo mokėti didesnius atlyginimus 11 valstybės karjeros tarnautojų, kurie buvo paaukštinti pareigose.
