Difterijos ir stabligės infekcijų sukėlėjai vis dar cirkuliuoja visuomenėje
Difterija – ūmi oro lašeliniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, užsikrečiama nuo ligonio ar bakterijų nešiotojo jam kalbant, kosint, čiaudint. Difterija prasideda bendru negalavimu, blogu apetitu, karščiavimu, nestipriu gerklės skausmu, vėliau padidėja kaklo limfmazgiai. Jau nuo pirmosiomis ligos dienos sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.
Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais, užkrato patekimo vietoje, pasireiškianti liga. Šią ligą sukelia bakterijos, gaminančios stiprų nuodą (egzotoksiną), kuris itin pavojingas centrinei nervų sistemai. Stabligę sukeliančios bakterijos gerai dauginasi giliose žaizdose, sporos atsparios šalčiui, karščiui, todėl ilgą laiką gali išsilaikyti aplinkoje.
Stablige sergantis žmogus aplinkiniams nėra pavojingas, nes nuo žmogaus neužsikrečiama. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą.
Žmogus gali užsikrėsti susižalojęs žemės ūkyje naudojamais įrankiais, dirbdamas žemės ūkio darbus, stipriai nušalus, nudegus, sužalojus gyvūnams ir kt.
Difterija ir stabligė dėl ilgalaikio vaikų planinio skiepijimo pastaraisiais metais yra gana reta liga tiek Europoje, tiek Lietuvoje, tačiau vis dar kelia grėsmę visuomenės sveikatai.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užregistruoti trys šios ligos atvejai: 2008 metais – du, vienas jų baigėsi mirtimi, dar vienas ligos atvejis užfiksuotas 2011 metais. Nepaisant mažo sergamumo, stabligei būdingas didelis mirštamumas. Kasmet Lietuvoje registruojama po 2–3 stabligės atvejus, iš kurių 1–2 atvejai baigiasi mirtimi.
Riziką susirgti sumažina skiepai
Svarbiausia difterijos ir stabligės prevencijos priemonė – skiepijimas. Siekiant pasiekti aukštą kolektyvinio imuniteto lygį populiacijoje, Lietuvoje nuo difterijos ir stabligės skiepijami 2, 4 ir 6 mėn. kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6 – 7 metų ir 15 – 16 metų vaikams. 2018 m. Lietuvoje vaikų skiepijimo apimtys nuo difterijos ir stabligės siekė 92,31 proc., Klaipėdos apskrityje – 87,4 proc.
Mažėjant vakcinacijos apimtims bei augant gyventojų migracijai kyla grėsmė difterijos protrūkiams Lietuvoje atsirasti.
Didesnę riziką susirgti difterija ir stablige turi neskiepyti ar nepilnai paskiepyti nuo šių ligų asmenys bei asmenys, laiku nepasiskiepiję palaikomąja vakcinos doze. Imunitetas nuo difterijos ir stabligės trunka apie 10 metų.
Apsaugos atnaujinimas kas 10 metų
Lietuvoje suaugusių asmenų vakcinavimo rodikliai – vieni mažiausių Europoje. Nemokamai skiepytis palaikomosiomis difterijos, stabligės vakcinos dozėmis gali visi vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys kas 10 m.
Norintiems pasiskiepyti, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vakcina yra saugi, veiksminga, gerai toleruojama, povakcininiai reiškiniai stebimi retai.