Jau ketvirtą savaitę atostogų metu mokydamasis Australijoje anglų kalbos retkarčiais atsiverčiu ir lietuviškus interneto puslapius, norėdamas pernelyg neatitolti nuo Lietuvos aktualijų.
Matau, kad užvirė rimtos diskusijos po Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) tarybos posėdžio dėl Petrui Auštrevičiui Seimo rinkimų kampanijos metu duotų pinigų. Žinant puikiai situaciją, buvo net savotiškai įdomu stebėti įvykius iš šono ir P. Auštrevičiaus karštligiškus bandymus neigti tai, kas iš esmės seniai nėra jokia paslaptis ir apskritai niekada paslaptimi nebuvo. Apie tai jau gerokai anksčiau rašė ir vienas Lietuvos laikraštis, o LiCS nariai apie šį faktą, kad Petrui rinkimų kampanijos metu buvo kompensuojamos ne tik visos su rinkimais susijusios išlaidos, bet ir jo asmeninės negautos pajamos išėjus nemokamų atostogų iš tiesioginės darbovietės, buvo informuoti iš karto po Seimo rinkimų LiCS tarybos posėdžio metu Šiauliuose, kai man teko partijos kolegoms pristatinėti rinkimų kampanijos ataskaitą. Apie tai buvau rašęs ir atvirame laiške partijos kolegoms artėjant LiCS kongresui, kuriame buvo renkamas partijos pirmininkas.
Nesiruošiau veltis į naujus aiškinimus šia tema, juo labiau kad Petras, kaip ir kiti partiečiai, partijos susirinkimuose ne kartą buvo girdėjęs apie šias pajamas ir niekada jokia forma to net nebandė neigti, kol ši istorija dar kartą neiškilo į viešumą, bet jau kitu aspektu – ar buvo nuo gautų pajamų sumokėti mokesčiai. Apie viską, kaip buvo, nusprendžiau dar kartą nuosekliai parašyti po to, kai P. Auštrevičius kreipėsi į LiCS vadovybę, taip pat ir į mane, reikalaudamas paneigimo ir atsiprašymo. Toks, drįstu teigti, įžūlus elgesys peržengia visas kokias ribas, nes nei partijos vadovybė, nei pati partija jokių neteisėtų finansinių sandėrių su P. Auštrevičiumi nesudarinėjo ir šioje istorijoje apskritai niekuo dėta. O viešumoje pasirodę gąsdinimai partijai sankcijomis ar papildomais patikrinimais visiškai nebaugina, nes LiCS rinkimų kampanijos finansinės ataskaitos jau tikrintos tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), tiek Mokesčių inspekcijos ir labai aiškiai pasakyta, kad LiCS, finansuodama ir vykdydama rinkimų kampaniją, nepadarė jokių pažeidimų. Kas tik nori gali tikrinti dar kartą, kad ir šimtą kartų, esu 100 procentų įsitikinęs, kad atsakymas bus toks pat – viskas atlikta tvarkingai, vadovaujantis LR įstatymais. Taigi apie viską iš pradžių.
Pirmiausia tai pinigų Petrui niekas net nesiūlė, jis jų pats paprašė, motyvuodamas, kad neturi jokio verslo ar kokio kito papildomo pragyvenimo šaltinio, todėl jam sunku išsiversti negaunant algos. Viskas labai paprasta ir logiška. Pinigus jo prašymu aš jam perdaviau asmeniškai. Tai buvo 6000 litų. Dar jis paprašė kompensuoti ir jo mobiliojo telefono išlaidas, nes neva prakalbantis po 1500 litų kas mėnesį asmeniniu telefonu. Jam buvo kompensuota ir tai. Iš viso Auštrevičius rinkimų kampanijos metu iš manęs asmeniškai gavo 7500 litų. Žinoma, jokių lapelių nepasirašinėjome, daviau asmeninių pinigų iš savo deklaruotų santaupų, ir tiek, o pripažinti šį faktą, kurio niekada anksčiau jis neneigė, ar dabartinėmis aplinkybėmis staiga nebepripažinti, tai jau Auštrevičiaus sąžinės reikalas. Tiesa, yra liudininkai, matę pinigų perdavimą, bet apie juos vėliau, jei dar prie šios istorijos tektų grįžti.
Aš nesidomėjau, kaip Petras leido gautus pinigus, ar juos deklaravo ir ar sumokėjo tokiais atvejais valstybei priklausančius mokesčius, nes tai jo reikalas. Tiesa, baigiantis kampanijai ir jam motyvuojant, jog kampanijoje jis dalyvavo daugiau kaip mėnesį, jis prašė dar 3000 litų, bet daugiau asmeninių lėšų skirti Petro interesams neplanavau, o jokiomis kitomis lėšomis, kaip dabar bandoma kai kuriose žiniasklaidos priemonėse spekuliuoti, partija nedisponavo, todėl papildomai prašytų pinigų Auštrevičius nebegavo. Kai kurios žiniasklaidos priemonės, neturėdamos tam jokio pagrindo, bando įpiršti visuomenei nuomonę apie neva egzistavusią neoficialią partijos kasą. Griežtai atmetu panašaus pobūdžio nepagrįstas spekuliacijas ir dar kartą aiškiai sakau, kad Petrui Auštrevičiui daviau savo asmeninių pinigų, kuriuos buvau nusprendęs vienaip ar kitaip paaukoti, o su savo deklaruotais pinigais, manau, turiu teisę elgtis taip, kaip noriu. Tiesiog atidaviau Petrui į rankas jo prašomą sumą, nors, žinoma, būtų daug geriau, jei jam būtų buvę galima sumokėti kaip darbuotojui, bet neįdarbinsi juk jo partijos sekretoriate, kai tuo pačiu metu jis ėjo pareigas Vyriausybėje. Be to, argi jis būtų sutikęs eiti sekretoriaus ar panašias pareigas? Žmogus rūpinosi savo prestižu ir tai suprantama, juk dar neseniai buvo realus kandidatas tapti LR prezidentu.
Per praėjusius Seimo rinkimus vadovavau LiCS centriniam rinkimų štabui ir turėjau užtikrinti sėkmingą pasirodymą rinkimuose, o tai nebuvo lengva žinant, kiek ambicingų liberalcentristų varžėsi ne tik su oponentais, bet ir tarp savęs: dėl geresnių vietų sąraše, dėl didesnio skaičiaus pasirodymų televizijoje ir pan. Petras nebuvo gana motyvuotas vesti rinkimų sąrašo ir atstovauti partijos interesams, jis daugiau žiūrėjo savo interesų, todėl štabe pasitaikydavo ir nemažai trinties tarp partijos darbuotojų ir kai kurių Petro atsivestų rinkimų štabo narių, bet visus nesutarimus pavykdavo išspręsti. Reikia pripažinti, kad jo komandos nariai tikrai sėkmingai štabe darbavosi, ir mes iš esmės sutardavome puikiai. Tai tokia paprasta gyvenimiška istorija, kuri tikrai jau seniai daugeliui žinoma ir nebėra jokia sensacija, todėl keista, kad šiuo metu ji staiga taip sureikšminta, kita vertus, suprantama, nes apie tai, kad Petras gautų pinigų nedeklaravo ir, panašu, kad nesumokėjo mokesčių valstybei, anksčiau informacijos pateikta nebuvo. Žinoma, tuomet ši istorija jau įgauna kitą atspalvį, kuris tikrai nepuošia LR Seimo nario, buvusio kandidato i LR prezidento postą.
Pastaruoju metu tapo labai madinga vieniems kitus moralizuoti, tai laikydamasis šios tradicijos pateiksiu ir savo moralą „didiesiems moralistams“, pradėdamas Auštrevičiumi ir baigdamas Andriumi Kubiliumi bei visais kitais tik kalbančiais, bet nė piršto nepajudinančiais, kad tos kalbos virstų realybe. Norint, kad žodžiai virstų darbais, derėtų nepamiršti liaudies išminties: „Kai svetimoje akyje pastebite šapelį, tai negarbinga ir neatsakinga savoje nepastebėti rąsto...“ Šiaip nieko nauja, bet šiam atvejui, manau, tikrai tinka. Ir, gerbiamieji moralistai, jei tikrai norite apvalyti Lietuvos politiką nuo melo, intrigų, papirkinėjimų ir kitų negerovių, tai pradėkite pirmiausia nuo savęs. Tada pavyks...
Ir pabaigoje asmeniškai Petrui. Ne LiCS vadovybė turėtų tamstos atsiprašyti, nes ji čia apskritai niekuo dėta, kaip niekuo dėta ir visa LiCS partija, o tamsta turėtum atsiprašyti Lietuvos visuomenės, jei iš tikro nedeklaravai gautų pinigų, nesumokėjai mokesčių, o dabar dar akivaizdžiai išsisukinėdamas bandai neigti ir tai, ko niekada anksčiau neneigei.
Žilvinas Šilgalis yra LiCS pirmininko pavaduotojas
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
