Sportininkų treniruotės ant dirbtinio sniego tapo neišvengiamybe, mat orų kaita, šiltėjantis klimatas lemia nepastovumą, todėl gamta pasikliauti tampa vis sunkiau, rašoma portale ESPN.
Tiesa, dirbtinis sniegas buvo naudojamas ir 1980 metais Leik Plesido žaidynėse. Visgi dabar situacija pasikeitė – per pastaruosius porą dešimtmečių poreikis naudoti dirbtinį sniegą gerokai išaugo.
Sportininkai pastebi, kad lyginti dirbtinio ir natūralaus sniego kokybę nėra sudėtinga.
„Natūralus sniegas visada geriau – konstinencija, tekstūra ir kiti aspektai“, – yra sakęs snieglentininkas, dukart olimpinio aukso bei sidabro medalių laimėtojas Džeimsas Andersonas.
Pekino olimpinėse žaidynėse dirbtinio sniego gaminimas Janqing ir Zhankgjiakou kalnuose, kur šiuo metu vyksta pagrindinės sportinės žiemos rungtys, reikalauja ir gamtinių resursų – tam, kad trasos atitiktų visus keliamus reikalavimus, sniego gamybai reikia 49 milijonų galonų vandens (daugiau kaip 222 litrų vandens – red. past.).
Teigiama, kad naudojant tokį kiekį vandens, jau seniai būtų galima užpildyti maždaug 75 olimpinio dydžio baseinus.
Tiesa, ši susiklosčiusi situacija pastebima ne tik olimpinių žaidynių metu, bet ir kituose slidinėjimo kurortuose – tyrėjai analizuoja ir tvirtina, kad apie 95 proc. visų pasaulio slidinėjimo vietų naudoja sniego patrankas, kurios pagamina ir uždengia trasas dirbtiniu sniegu.
„Tai tikrai kelia papildomų klausimų, kaip sportas bus plėtojamas pasirenkant tvarumą“, – teigė Londono Loughborough universiteto dėstytoja Madeleine Orr.
Tvyro nežinomybė
Nors patyrę sportininkai tokie kaip D. Andersonas mieliau renkasi natūralų, o ne dirbtinį sniegą, dalis atletų jau yra įpratę varžytis ant dirbtinės dangos.
Nepaisant galimybės pagaminti dirbtinį sniegą, tai sportininkų bendruomenei kelia didelį rūpestį, kadangi nėra tiksliai žinoma, kaip klimato kaita nulems jų sportinę veiklą ateityje.
„Tai svarbu kiekvienam profesionaliam sportininkui, aš nerimauju dėl ateities“, – sakė snieglentininkė, aukso medalio laimėtoja 2002 m. Kelly Clark.
Snieglentininkė taip pat pridūrė, kad jau dabar yra akivaizdu, jog sniego trūkumas, atsiradęs dėl gerokai šiltesnės temperatūros nei anksčiau, lemia ir tai, kad rasti atskirų slidinėjimo zonų yra sudėtinga, tad tai lemia ir tai, kad tokia sporto šaka kaip slidinėjimas tampa brangi.
„Šiais laikais sportininkai kiekvieną sezoną vyksta į tuos pačius slidinėjimo kurortus, kurie garantuoja šaltą klimatą ir taip pat gerą trasų kokybę.
Tai yra tikra problema ne tik sportininkams, bet ir dalyviams, todėl tai kelia rimtų abejonių dėl mūsų sportinės ateities, nes ji gali tapti išskirtinė“, – paaiškino profesionali snieglentininkė K. Clark.
Tuo metu Vermonto slidinėjimo kurorto vadovė Molly Mahar tikina, kad dirbtinio sniego naudojimas skirtingiems slidinėjimo kurortams sukūrė galimybę tęsti veiklą.
Visgi tokią dangą naudoja ne visi – dalis slidinėjimo kurortų nusprendžia apskritai nenaudoti dirbtinio sniego dėl to, kad tai reikalauja papildomos darbo jėgos, finansinių išteklių, tad tai daliai verslų nėra naudinga, mat snieglentininkų ir slidininkų skaičius sezono metu nėra didelis.
Visai neseniai atliktoje apklausoje, į kurią atsakė 339 slidinėjimo ir snieglenčių sporto entuziastai, daugiau kaip 90 proc. iš jų teigė jaučiantys atsakomybę už klimato kaitos veiksnius. Taip pat teigiama, kad sportininkai norėtų sportines rungtis, susijusias su slidinėjimu, turėti ir ateityje.
Respondentaipridūrė, kad ideali temperatūra varžyboms – nuo 10 iki 1 laipsnio šalčio, tačiau dabartinės sąlygos rodo, kad kai kuriais atvejais slidinėti tampa per karšta, nes kai kur termometro stulpeliai rodo 10 laipsnių šilumos.
Slidinėjimo trasų bus vis mažiau?
Atlikti stebėjimai rodo, kad vidutinė dienos temperatūra vasario mėnesį kiek anksčiau vykusiose olimpinėse žaidynėse per pastarąjį šimtmetį nuolat kilo.
Be to, net jei ir žmonija griebsis itin didelių ekologinių priemonių, siekiant sumažinti šiltnamio efektą, mažiausiai 8 iš 21 miestų, kuriuose anksčiau vykdavo olimpinės žaidynės, per ateinančius 30 metų nebus tinkamos slidinėjimui.
Pabrėžiama, kad, net ir aktyviai naudojant sniego gaminimo sistemas, vidutinis slidinėjimo sezonas kurortuose pasiekus 2010 metus nustojo didėti ir netgi šiek tiek sutrumpėjo.
Papildoma žala aplinkai, milžiniškos išlaidos
Kai kuriais atvejais, gaminant dirbtinę dangą, yra naudojami ir tam tikri cheminiai priedai, kurie leidžia pagaminti sniegą net ir tada, jei temperatūra yra aukštesnė.
Visgi tokios žmonių naudojamos priemonės turi ir rizikų – procesas gali pridaryti papildomos žalos aplinkai, išnaudoti daugybę gamtos išteklių, be to, tai taip pat yra itin brangu.
Štai jau dabar yra sakoma, kad 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse sniego gamyba atsieis maždaug apie 3,6 mln. dolerių. Didžiąją dalį išlaidų sudaro elektros energija, kuri yra būtina sniego gamybai.
Olimpiečiai nerimauja, kad jų sportas vis labiau tampa priklausomas nuo finansinių resursų, mat tai gali padidinti atskirtį tarp mažiau uždirbančiųjų ir turtingųjų. Atskirties rizika egzistuoja ir tarp elitinių sportinininkų.
Štai lygumų slidinėjimo aukso medalio laimėtoja Kikkan Randall mano, kad tos šalys, kurios savo komandoms galės skirti didesnį biudžetą treniruotėms ar specialiai įrangai, tikrai turės gerokai didesnį pranašumą varžybose.
Tarp tokių šalių, kuri galėtų skirti itin didelius finansus žiemos sportui, įvardijama Norvegija.
Profesionalūs sportininkams taip pat vienas iš didžiausių galvos skausmų yra tai, ar jiems pavyks sportuoti visą sezoną, kadangi kelionių atstumai, kur būtų galima nuvykti treniruotis, skirsis.
Žiemos žaidynių vaizdas gali smarkiai pasikeisti
Jau dabar yra kalbama, kad ateityje žiemos žaidynių organizatoriams teks praplėsti organizacinį darbą, kadangi sportininkams tektų skirtingas rungtis atlikti ne viename mieste, o skirtingiuose regionuose.
Už sportines rungtis atsakingiems atstovams taip pat gali tekti sukurti atskiras taisykles, kurios galėtų nustatyti temperatūros ribas, kada sportininkams varžybose dalyvauti yra saugu, o kada – ne.
Štai 2024 metais Paryžiaus olimpinių žiemos žaidynių metu visi miestai privalės laikytis griežtų ekologinių priemonių, tad daug energijos reikalaujantis dirbtinio sniego gaminimas gali sukurti papildomų iššūkių.
