• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žiemojantiems paukščiams – batonų puota

Nuo Smėlynės g. tilto iki užtvankos J. Biliūno g. žiemoti pasiliko maždaug 400 didžiųjų ančių ir 12 gulbių nebylių, iš jų keturi jaunikliai. Lietuvos ornitologų draugijos užsakymu sparnuočius skaičiavo Panevėžio gamtos mokykla.

REKLAMA
REKLAMA

Gyventojų rūpestis

Kasdien jų lesinti ateinantiems panevėžiečiams nuostabą kelia, kad paukščių peržiemojimas – tik pavienių gyventojų rūpestis.

REKLAMA

„Negi tik mes matome tokį grožį miesto centre? Ateina lesinti pensininkai, savaitgaliais dar šeimos su vaikais ir kone kasdien matau jauną porelę. Iš tiek batonų, kiek mes galime nupirkti, paukščiai per žiemą neišgyvens“, – nuogąstavo susirinkusieji į neoficialią lesyklą prie Nevėžio upės.

REKLAMA
REKLAMA

Išsigelbėjimas – neužšalusi upė

Gamtininkai ramina: kol upės nesukaustė ledas, paukščiams žiema nėra baisi.

Pasak Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Alberto Mikašausko, gamtosaugininkai kaskart paspaudus šalčiams sulaukia daugybės skambučių dėl esą kenčiančių paukščių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mums praneša, kad gulbė į ledą įšalusi, o nuvažiavę matome, kad paukštis tiesiog tupi ir šildosi prieš saulutę, kaupia energiją nakčiai“, – pasakojo A. Mikašauskas. Anot jo, per visą darbo praktiką dar nėra tekę į miesto centrą vežti vandens paukščiams lesalo ar rinkti sušalusių sparnuočių.

REKLAMA

„Aš – prieš masinį lesinimą. Jei prie upės pripiltume lesalų, sotūs sparnuočiai nebepajudėtų. Iš tos perdėtos meilės nugaištų. Antys ir gulbės – laukiniai paukščiai, ne vištos ar kalakutai. Kol upė neužšalusi, joms nėra grėsmės“, – tvirtina A. Mikašauskas.

Vis dėlto gamtosaugininkai palaiko gyventojų iniciatyvą lesinti mieste žiemojančius paukščius. Pasak A. Mikašausko, spūstelėjus šalčiams žmonių pagalba antims ir gulbėms labai reikalinga.

REKLAMA

Išlikimas ant ribos

Dvi gulbės Panevėžyje žiemoja karališkai šiltai. Jos abi – Panevėžio gamtos mokyklos gyventojos. Kadangi švietimo įstaigos kelių hektarų teritorijoje nėra neužšąlančio vandens telkinio, atšalus gulbėms tenka su naminiais paukščiais glaustis tvarte. Mokyklos vyresnioji metodininkė Rima Ivanauskienė mano, kad be gyventojų pagalbos Nevėžio upėje besibūriuojančioms jų gentainėms gali grėsti liūdna pabaiga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Panevėžyje likę žiemoti vandens paukščiai – didžiosios antys ir gulbės nebylės minta vandens augalais. Neužšalusių vietų belikusių labai nedaug – maitinimosi plotų paukščiams mažėja, savo daro ir didelis šaltis. Paukščiai ir alksta, ir šąla. Juos jau reikia lesinti ir globoti. Šaltos dienos paukščiams ypač pavojingos. Dabar jau kasdien juos reikėtų lesinti“, – perspėjo R. Ivanauskienė.

REKLAMA

Gamtininkė mano, kad Panevėžio centre kaklus į praeivius tiesiantys paukščiai ne atskridę čia ieškoti lesalo, o metai iš metų pasiliekantys žiemoti.

„Neužšąlantys telkiniai, kaip Nevėžio upė, visada vilioja paukščius“, – teigė R. Ivanauskienė.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų