Darbininkų dar nereikia
Prasidėjus pavasariui darbo jėgos paklausa terminuotiems darbams paprastai išauga. Tačiau šiemet užsitęsus žiemai, darbo rinkos pagyvėjimas, kuris paprastai pajuntamas jau kovą, kol kas nėra didelis.
„Darbo pasiūlymų nepadaugėjo taip ryškiai, kaip ankstesniais metais. Tai ypač akivaizdu sektoriuose, kurie labiausiai priklauso nuo sezono – žemės ūkyje, apželdinimo, statybų sferoje. Tikimės, kad atšilus orams, sezoninių darbininkų poreikis išaugs“, – sakė Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė.
Žemės ūkyje registruota net 46 proc., statybose – beveik 35 proc. mažiau laisvų darbo vietų negu pernai kovą. Net 31,5 proc. mažiau darbo pasiūlymų terminuotam darbui pateikta ir prekybos sektoriuje.
Vasaros prekės nepopuliarios
Prekybininkai teigia, kad ilga šaltoka žiema turėjo įtakos ir pirkėjų elgesiui. Anot jų, pavasario ir vasaros kolekcijomis klientai domėjosi vangiau negu ankstesniais metais.
„Nors kovas ir pirmoji balandžio dekada buvo neįprastai šalti, šiltų drabužių jau mažai kas ieškojo, o nematydami saulės pavasariui pirkėjai taip pat dar nesiruošė“, – pasakojo Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius.
„Svogūnėliai, naujos kolekcijos vasariniai drabužiai, akiniai nuo saulės, grilio prekės perkamos vangiau negu pernai, tačiau kitoms prekių grupėms užsitęsusi žiema didelės įtakos neturėjo“, – apie pastebėtus pokyčius kalbėjo „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Tačiau ji pridūrė pastebėjusi, kad žmonės pirko daugiau šviežių vaisių, daržovių, salotų ir kitų žalumynų.
Gyvuliai jau rupšnotų žolę
Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, žemdirbių išlaidas padidino ilgesnis šildymo sezonas, bet kol kas sunku įvertinti, kokią įtaką praėjęs šaltasis sezonas turės derliui ir žemės ūkio produkcijos kainoms.
„Kai pamatysime, kaip peržiemojo žiemkenčiai, žinosime, ar reikės juos atsėti, ar užteks šiek tiek patręšti. Jeigu pavasaris būtų buvęs ankstyvas, gyvuliai turbūt jau būtų išleisti į lauką pirmos žolės parupšnoti, o dabar ūkininkams gali tekti papildomai pirkti pašarų. Ir lauko darbai vėluoja“, – kalbėjo jis.
Anot R. Krasuckio, būtų gerai, kad prasidėjus augalų vegetacijai ir pražydus sodams, nebūtų didelių temperatūros svyravimų, nes tai pakenktų derliui. Tačiau kainos priklausys ne tik nuo to, koks bus derlius Lietuvoje.
„Jei mūsų šalyje užderės mažiau grūdų ar ko kito, o kitose Europos šalyse derlius bus didelis, kainos nekils. Jei ir kitur užaugs mažiau, visoje rinkoje kainos padidės“, – perspėjo jis.
Gali augti maisto kainos
„Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės teigimu, dėl užsitęsusio šildymo sezono gerokai tuštesnės gyventojų piniginės vers juos perskirstyti išlaidas.
„Papildomas šildymo mėnuo – finansinė našta vartotojams ir vartojimo stabdys. Jei tuo metu aktualu susimokėti už šildymą, nėra perkamos kitos prekės ar paslaugos. Produkcijos kainų augimas taip pat būtų neigiamas veiksnys, galintis pakoreguoti lūkesčius ir prognozes, nes susiklosčius tokiai padėčiai realus darbo užmokestis neauga“, – aiškino V. Klyvienė.
Analitikė neatmeta, kad pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai veikiausiai nedžiugins ir mažmeninės prekybos atstovų, o vėliau gali šoktelėti ir daržovių kainos, nes užtrukęs pavasaris gali būti rimtas trikdis žemdirbystei. Labiausiai tai priklausys nuo prekybos tendencijų bei situacijos užsienio rinkose.
„Pavasaris vėlavo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, o tai neabejotinai koreaguos derliaus kainas“, – mano V. Klyvienė.
TIK FAKTAI
Laisvų darbo vietų terminuotam darbui 2013 metų kovą registruota 13,4 proc. daugiau negu vasarį. 2012-ųjų kovą jų buvo registruota net 45,5 proc. daugiau negu tų pačių metų vasarį.
Šių metų kovą 60 kv. m buto šildymui standartinės sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai vidutiniškai suvartojo apie 1 500 kWh. Prieš metus, kai daugelyje miestų vidutinė oro temperatūra kovą buvo apie 1,5 laipsnio šilumos, tokiam butui apšildyti vidutiniškai prireikė 1 080 kWh.
