Žiema prasidėjo švelniai

Pas­ku­ti­nė­mis ru­dens die­nąo­mis apie Šiau­lius iš­kri­to 2-3 cen­ti­met­rai snie­go. Kri­to „vil­ko kąs­niais“ – šla­pio­mis į gu­mu­lus su­li­pu­sio­mis snai­gė­mis. Šą­lan­ti dulks­na le­du sė­do ant ke­lių, au­ga­lų, ma­ši­nų. Su­si­da­rė le­di­nė gla­zū­ra. Žie­ma tik­rai pra­si­dė­jo?

Šal­čių dar ne­ža­da

Sil­vi­ja Pra­ko­pai­tė, Šiau­lių me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties ste­bė­to­ja, ke­lis kar­tus per pa­rą fik­sa­vo pra­ktiš­kai vis­ką, kas de­da­si dan­gu­je ar net po že­me.

„Tik­ra žie­ma pas mus tra­di­ciš­kai pra­si­de­da po Ka­lė­dų. Iki tol bus vis­ko. Ar­ti­miau­siu lai­ku snie­go ne­nu­ma­to­ma“, – ra­mi­no ste­bė­to­ja tuos, ku­rie ma­tė Mask­vą už­griu­vu­sį snie­gą.

Kai lau­ke li­jund­ra, oro ste­bė­to­jai ypač ati­dūs. Le­das su­stab­do kai ku­riuos lau­ke esan­čius prie­tai­sus. Ste­bi­ma, ar ne­ky­la pa­vo­jus: pa­vyz­džiui, stip­rus ap­le­dė­ji­mas ga­li nu­trauk­ti lai­dus, lau­žy­ti me­džius.

„Že­mė dar šil­ta, o ar­ti­miau­sios pro­gno­zės di­de­lių šal­čių ne­ža­da. Žie­mos pra­mo­gų taip pat dar ne­pla­nuo­ki­te. Lie­tu­va to­kia ne­di­de­lė, o ko­kie skir­tu­mai. Pas mus vi­są die­ną apie 1 šal­čio, o Vil­niu­je – plius 6“, – ly­gi­no ste­bė­to­ja S. Pra­ko­pai­tė.

Gy­vū­nai dar neal­ka­ni

Šiau­lių gam­ti­nin­kų cent­ro di­rek­to­rius Gin­ta­ras Oliš­ke­vi­čius sa­ko, kad žie­mos dau­gu­ma auk­lė­ti­nių la­bai lau­kia: „Kiek­vie­na gru­pė pri­žiū­ri po in­ki­lė­lį, ku­ria­me gy­ve­na zy­lės, žvirb­liai ar ki­ti žie­mo­jan­tys paukš­čiai. Vai­kai at­sa­kin­gi už sa­vo in­ki­liu­kus, ku­rie su­ka­bin­ti Sal­du­vės par­ke“.

Sal­du­vė­je bė­gio­jan­čios stir­nos dar tu­ri pa­kan­ka­mai mais­to, ta­čiau ir joms yra su­kal­tos ėdžios. "Kai smar­kiau už­šals, į kie­mą ieš­ko­ti mais­to ateis la­pės“, – sa­kė G. Oliš­ke­vi­čius.

Di­džiau­sią rū­pes­tį ke­lia gul­bės. Vos tik už­si­trauks le­du van­dens tel­ki­niai, žmo­nės puls pra­ne­ši­nė­ti apie įša­lu­sias gul­bes. Di­rek­to­rius tei­gia, kad žmo­nės pa­tys kal­ti – še­ria gul­bes, o šios ne­be­ma­to rei­ka­lo skris­ti į pie­tus.

So­di­nin­kai lau­kia šal­čių

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­do dar­buo­to­jų ir au­ga­lų snie­gas ne­nu­gąs­di­no. „Nes­ku­ba­me už­deng­ti au­ga­lų, nes že­mė dar neį­ša­lo“, – paaiš­ki­na gi­ri­nin­kys­tės spe­cia­lis­tė Al­do­na Gri­šai­tė.

Kai pa­spaus 5-7 laips­nių šal­tu­kas, ta­da ver­tė­tų eg­li­ša­kiais už­deng­ti ar­ba dur­pe pa­mul­čiuo­ti ro­žes ar ki­tus jaut­res­nius au­ga­lus. Pla­čiau iš­si­ke­ro­ju­sius au­ga­lus ga­li­ma su­glaus­ti ir su­riš­ti, kad ne­nu­lauž­tų ap­le­dė­ji­mas.

Jau­nus vais­me­džius, kol dar nė­ra įša­lo, ga­li­ma ap­smaigs­ty­ti eg­li­ša­kiais. O kai smar­kiau pa­šals, ap­vy­nio­ti ir ap­riš­ti ag­rop­lė­ve­le. „Plė­ve­lė ne­tu­rė­tų lies­tis prie ka­mie­no“, – pa­ta­ria spe­cia­lis­tė.

Kai bū­na stip­ri li­jund­ra, dar­buo­to­jai ei­na nu­pur­ty­ti sun­kaus le­do nuo au­ga­lų la­pų ar ša­kų.

Bo­ta­ni­kos so­do pa­si­di­džia­vi­mas – kal­ni­nių au­ga­lų ko­lek­ci­ja. Dau­ge­lis šių au­ga­lų šal­čio ne­bi­jo, ta­čiau ne­mėgs­ta drėg­mės. Dar­buo­to­ja Dai­va Ūsie­nė ro­dė, kaip ap­sau­go­ti to­kius au­ga­lus – už­den­gia plas­ti­ki­niais gaub­tais.

„Grei­čiau­siai žie­mos dar teks pa­lauk­ti – kur­miai dar rau­sia­si“, – sa­ko D. Ūsie­nė, ro­dy­da­ma švie­žią kur­mia­rau­sį.