Paskutinėmis rudens dienąomis apie Šiaulius iškrito 2-3 centimetrai sniego. Krito „vilko kąsniais“ – šlapiomis į gumulus sulipusiomis snaigėmis. Šąlanti dulksna ledu sėdo ant kelių, augalų, mašinų. Susidarė ledinė glazūra. Žiema tikrai prasidėjo?
Šalčių dar nežada
Silvija Prakopaitė, Šiaulių meteorologijos stoties stebėtoja, kelis kartus per parą fiksavo praktiškai viską, kas dedasi danguje ar net po žeme.
„Tikra žiema pas mus tradiciškai prasideda po Kalėdų. Iki tol bus visko. Artimiausiu laiku sniego nenumatoma“, – ramino stebėtoja tuos, kurie matė Maskvą užgriuvusį sniegą.
Kai lauke lijundra, oro stebėtojai ypač atidūs. Ledas sustabdo kai kuriuos lauke esančius prietaisus. Stebima, ar nekyla pavojus: pavyzdžiui, stiprus apledėjimas gali nutraukti laidus, laužyti medžius.
„Žemė dar šilta, o artimiausios prognozės didelių šalčių nežada. Žiemos pramogų taip pat dar neplanuokite. Lietuva tokia nedidelė, o kokie skirtumai. Pas mus visą dieną apie 1 šalčio, o Vilniuje – plius 6“, – lygino stebėtoja S. Prakopaitė.
Gyvūnai dar nealkani
Šiaulių gamtininkų centro direktorius Gintaras Oliškevičius sako, kad žiemos dauguma auklėtinių labai laukia: „Kiekviena grupė prižiūri po inkilėlį, kuriame gyvena zylės, žvirbliai ar kiti žiemojantys paukščiai. Vaikai atsakingi už savo inkiliukus, kurie sukabinti Salduvės parke“.
Salduvėje bėgiojančios stirnos dar turi pakankamai maisto, tačiau ir joms yra sukaltos ėdžios. "Kai smarkiau užšals, į kiemą ieškoti maisto ateis lapės“, – sakė G. Oliškevičius.
Didžiausią rūpestį kelia gulbės. Vos tik užsitrauks ledu vandens telkiniai, žmonės puls pranešinėti apie įšalusias gulbes. Direktorius teigia, kad žmonės patys kalti – šeria gulbes, o šios nebemato reikalo skristi į pietus.
Sodininkai laukia šalčių
Šiaulių universiteto botanikos sodo darbuotojų ir augalų sniegas nenugąsdino. „Neskubame uždengti augalų, nes žemė dar neįšalo“, – paaiškina girininkystės specialistė Aldona Grišaitė.
Kai paspaus 5-7 laipsnių šaltukas, tada vertėtų eglišakiais uždengti arba durpe pamulčiuoti rožes ar kitus jautresnius augalus. Plačiau išsikerojusius augalus galima suglausti ir surišti, kad nenulaužtų apledėjimas.
Jaunus vaismedžius, kol dar nėra įšalo, galima apsmaigstyti eglišakiais. O kai smarkiau pašals, apvynioti ir aprišti agroplėvele. „Plėvelė neturėtų liestis prie kamieno“, – pataria specialistė.
Kai būna stipri lijundra, darbuotojai eina nupurtyti sunkaus ledo nuo augalų lapų ar šakų.
Botanikos sodo pasididžiavimas – kalninių augalų kolekcija. Daugelis šių augalų šalčio nebijo, tačiau nemėgsta drėgmės. Darbuotoja Daiva Ūsienė rodė, kaip apsaugoti tokius augalus – uždengia plastikiniais gaubtais.
„Greičiausiai žiemos dar teks palaukti – kurmiai dar rausiasi“, – sako D. Ūsienė, rodydama šviežią kurmiarausį.