Odos išsausėjimai gali pasireikšti sergant lėtinėmis vidaus organų ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar inkstų ligomis. Taip pat vartojant tam tikrus vaistus – diuretikus, cholesterolį mažinančius preparatus. Odos trūkinėjimą, net lūpų kampučių skilinėjimą, gali lemti ir grybeliniai susirgimai.
Vis dėlto, jei išsausėjimai nėra nuolatiniai, labai išsigąsti nereikėtų. Kaip pastebi „BENU vaistinės“ Sveikos odos instituto ekspertė Milda Darulienė, odos sausumas gali varginti ir visiškai sveikus žmones, ypač mažus vaikus bei vyresniuosius:
„Dažnu atveju net ir normalią odą turintys žmonės šaltuoju periodu susiduria su odos problemomis. Taip nutinka dėl pasikeitusio mikroklimato patalpose, sauso patalpų oro prasidėjus šildymo sezonui bei skysčių trūkumo organizme“.
Anot jos, tokiais atvejais organizmo reakcija gali pasireikšti odos pleiskanojimu, šerpetojimu, niežuliu.
"Sutrikus odos epidermio barjerinėms funkcijoms, atsiranda nemalonus tempimo pojūtis, net gali įtrūkti odos raginis sluoksnis, atsirasti nedidelių žaizdelių“, – teigia pašnekovė ir papildo, kad atsiradus įtrūkimui, oda tampa itin pažeidžiama – į ją gali patekti įvairios aplinkos medžiagos, alergenai, mikroorganizmai, kurie gali sukelti uždegimą. Todėl labai svarbu nedelsti ir pasirūpinti problemos sprendimu.
Teisingas naudojimas
Bene svarbiausias sausos odos „pagalbininkas“ – odą drėkinančios priemonės, kurios kartu ir minkština bei apsaugo ją nuo išorės dirgiklių. Tačiau prieš renkantis priemones vertėtų gerai žinoti odos būklę. Ją įvertinti padės gydytojas dermatologas ar vaistininkas. Odos būklę šiandien taip pat padeda nustatyti ir specialūs analizatoriai, tiriantys jos drėgmės balansą, porėtumą, kuperozės lygį ir pan.
Vis dėlto pasirinkus tinkamas priemones taip pat svarbu jas naudoti teisingai.
„Dažnas nežinodamas daro klaidą, tepdamas kremą tiesiai ant sausos odos. Prieš tai odą derėtų sudrėkinti, o geriausia, prieš tepant kremu, dar ir šiek tiek pamasažuoti. Tuomet užtepus kremą reikėtų luktelėti, kol jis susigers, o perteklių nuvalyti servetėle“, – pataria M. Darulienė.
Turint sausą, šerpetojančią tiek veido, tiek kūno odą, pasak specialistės, reikėtų vengti karšto vandens ir paprasto muilo, nes šis junginys nuplauna apsauginę odos plėvelę: „Prausiantis rekomenduojama naudoti specialius prausiklius, skirtus sausą odą turintiems žmonėms. Šie prausikliai jau prausimosi metu drėkina odą, apsaugo šią nuo sausinančio vandens poveikio ir pagerina naudojamo emoliento efektą.“
Sergantiems atopiniu dermatitu
Odos sausėjimo, šerpetojimo, bėrimo paūmėjimai šaltymečiu dažnai kankina ir tuos, kurie serga atopiniu dermatitu. Šiuo laikotarpiu odos priežiūros specialistai pataria bandyti gauti kuo daugiau saulės šviesos – jeigu yra galimybė, išvykti pailsėti į šiltuosius kraštus arba pasinaudoti fototerapija.
„Sergant atopiniu dermatitu galioja tos pačios taisyklės – reikia vengti odą įjautrinančių medžiagų, nesiprausti karštame vandenyje, nepamiršti tinkamos odos priežiūros ir nenaudoti įprasto muilo“, – pabrėžia ekspertė.
Svarbu žinoti, kad sergant odos ligomis naudojamų odos priežiūros priemonių sudėtyje neturėtų būti konservantų, kvapiųjų medžiagų.
„Sergančių žmonių oda yra itin jautri, todėl jai gydyti reikia naudoti hipoalerginius, bekvapius kremus. Vienos priemonės geriau malšina niežulį, kitos veikia antibakteriškai. Kai kurių kremų sudėtyje yra specialiai užaugintų bakterijų, kurios skatina odos mikrobiomos (t. y. ant žmogaus kūno paviršiaus gyvenančių gerųjų mikroorganizmų) atsinaujinimą ir sustiprina natūralų odos apsaugos barjerą“, – atkreipia dėmesį M. Darulienė.
Vis dėlto norint turėti sveiką odą ar kiek įmanoma išvengti odos ligų paūmėjimų, nemažiau nei tinkama priežiūra svarbu subalansuota mityba. Oda sausėti ir šerpetoti taip pat gali sumažėjus hemoglobino kiekiui kraujyje, trūkstant vitaminų B2 (riboflavino), F, folio rūgšties. Tad jei pastebite, kad iki šiol sveika oda tapo itin sausa, ima šerpetoti, gerkite daugiau vandens, o mitybą papildykite minėtų vitaminų turinčiais produktais – vaisiais, daržovėmis, kiaušiniais, jautiena.
