Mokslininkai teigia išsiaiškinę, kad pavasarį ir vasarą gimusiems paaugliams žiemos depresija pasireiškia stipriau nei pasaulį išvydusiems rudenį ar žiemą. Specialistai spėja, kad tai gali lemti tas faktas, jog natūrali saulės šviesa pirmomis gyvenimo dienomis tarsi užprogramuoja pavasarį ir vasarą gimusių vaikų nervų sistemą.
Natūralioje dienos šviesoje šiltuoju metų laiku gimę vaikai turi didesnį polinkį sezoninei depresijai, kitaip dar vadinamai sezoniniu afektiniu sutrikimu. Vien Jungtinėje Karalystėje šis sutrikimas kiekvieną žiemą kankina maždaug 4 mln. žmonių. Kiek įtakos sezoniniams nuotaikų svyravimams gali turėti metų laikas, kuriuo mes gimėme?
Apie tai Lietuvos radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai Artūras Matusas ir Vytaras Radzevičius kalbėjosi su klinikine psichologe dr. Aiste Diržyte.
– Ką manote apie šį tyrimą? Kiek jame gali būti tiesos? Ar savo praktikoje esate pastebėjusi dalykų, kurie patvirtintų šį teiginį?
– Iš tikrųjų mokslinių hipotezių gali būti labai įvairių ir pavienius tyrimus reikėtų vertinti gana kritiškai. Teko pasidomėti oficialia Amerikos pediatrų asociacijos versija, išsakyta 2012 m. sausio mėnesį, – Pietų Karolinos medicinos universiteto Psichiatrijos departamento profesorė teigia, kad iki šiol nėra patikimų tyrimų, kurie įrodytų sezoninių afektinių sutrikimų ryšį su kitais biologiniais faktoriais, išskyrus melatonino ar seratonino metabolizmo sutrikimą dėl sumažėjusios šviesos kiekio.
Taigi man atrodo, kad nors tyrimas yra tikrai įdomus ieškant atsakymo į klausimą, kas lemia mūsų psichinę sveikatą, manau, kad jį būtų galima vertinti kaip tarpinį, bet jokiu būdu ne galutinį atsakymą.
– Bet Jūs galite patvirtinti, kad yra toks reiškinys, kaip sezoninė depresija?
– Be abejo, yra vadinamoji sezoninė depresija arba sezoninis afektinis sutrikimas. Jis gali būti trejų laipsnių. Yra vadinamasis žiemos slogutis, kuris pasireiškia tiesiog padidėjusiu poreikiu miegoti, viršsvorio priaugimu, apatija, veiklos sumažėjimu.
Toliau toks gilesnis lygis – žiemos liūdesys, kuomet būdinga liūdna nuotaika, toks šiek tiek socialinis atsiribojimas.
Ir galiausiai pats rimčiausias lygis yra sezoninis afektinis sutrikimas, kurio simptomatika yra panaši į tikrosios klinikinės depresijos: žmogų gali kamuoti nemiga, valgymo sutrikimai, gali atsirasti rimtų gyvenimo prasmės klausimų.
– Ką jūs manote apie teiginius, kad sezoninis liūdesys yra įsikalbėtas dalykas?
– Moksliniai tyrimai sako, kad tai negali būti įsikalbėtas dalykas, nes ir gyvūnams yra būdingas vadinamasis žiemos miegojimas. Žiemos metu gamta miega ir tai pasireiškia gyvūnų elgsenoje.
Natūralu, kad lygiai taip pat pasireiškia ir žmonių elgsenoje. Tik ne visus žmones sezoniniai pakitimai veikia vienodai. Vieni žmonės yra labiau atsparūs, kiti – mažiau. Iki šiol ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl taip yra.
Vis dėlto, pagrindinis faktorius yra melatonino metabolizmo sutrikimas, kitaip tariant, žiemos metu išsiskiria daugiau melatonino ir mažiau seratonino. Jeigu išskiriama mažiau seratonino, tai lemia depresinę nuotaiką ir jei daugiau melatonino – tai taip pat. Taigi galima sakyti, kad biologinės priežastys yra.
Ir reikėtų rimtai vertinti, jei sezoniškai jaučiatės blogai, yra liūdna, atsiranda abejonės dėl gyvenimo prasmės, kyla egzistencinių klausimų, nesinori gyventi. Manau, kad nereikėtų numoti ranka ir sakyti: nieko čia tokio, gal čia susiję su ekonomine situacija Lietuvoje, gal šiaip kažkas atsitiko. Moksliškai tai vertinama kaip sutrikimas, o sutrikimų atvejais paprastai reikalinga intervencija.
– O kaip atskirti sezoninį sutrikimą nuo paprasto nuovargio?
– Pirmiausia reikia pastebėti tokį dėsningumą, kad būdingi simptomai atsiranda rudenį ir išsilaiko iki pavasario. Jeigu yra paprastas nuovargis, tai jis gali būti ir vasarą, ir pavasarį. Taigi labai svarbus veiksnys – sezoniškumas. Nes visi kiti simptomai yra gana panašūs.
– Kokiais būdais galėtume sau padėti?
– Mokslininkai pateikia keletą rekomendacijų. Visų pirma, šviesos terapija: pabuvimas saulėtą dieną gamtoje, pasivaikščiojimas, per pietų pertrauką išėjimas į lauką bent 10-čiai minučių, sėdėjimas arčiau lango.
Kitas būdas – malonumų terapija. Malonumą gali teikti gera knyga, bendravimas, slidinėjimas, baseinas. Taigi, reikia organizuotis sau tai, dėl ko yra gera gyventi. Tai gali būti maži dalykai. Gal žmogui patinka kulinarija, patinka virtuvėje kažką kurti. Tai reikia užsiimti tuo, kiek tik įmanoma.
Dar vienas rekomenduojamas dalykas – dėkingumo terapija. Tai reiškia negalvoti, neieškoti, kas man dabar yra blogai, kuo gyvenimas mane dabar skriaudžia, ką iš manęs atima, bet galvoti, ką aš gaunu iš gyvenimo kiekvieną dieną, ką aš turiu, kokie pliusai yra mano gyvenime: kad aš matau, kad galiu kvėpuoti, kurti, kad esu gyvas, daugiau mažiau sveikas.
Reikia būti dėkingam už tai, ką turi, ir nedejuoti dėl to, ko neturi, kad nėra vasaros. Ji ateis, ateis pavasaris – jau ne tiek daug ir liko laukti.
