Ar išvaikščiotumėte su viena pora batų žiemą ir vasarą dvejus metus? Tokią realybę jau kuris laikas išgyvena ne vienas judėjimo negalią turintis ir protezų ar ortopedinės avalynės laukiantis žmogus. Ortopedinės technikos gamintojai prabyla apie trūkstamas lėšas šioms prekėms gaminti, o Ligonių kasos užsimena apie piktnaudžiavimą ortopedijos pasaulyje. Kur du pešasi, šiandien, deja, pralaimi neįgalieji.
Su viena pora batų dvejus metus
Kartą jau netekę judėjimo laisvės, ją praranda dar kartą. Būtent taip jaučiasi ne vienas judėjimo negalią turintis ir protezų ar ortopedinės avalynės laukiantis žmogus, nes kompensuojama ortopedinė avalynė neįgaliuosius pasiekia ne tuomet, kai reikia, o tada, kai nusprendžia kažkas „iš aukščiau“.
Kada ir kokiais atvejais judėjimo negalią turintys žmonės turi būti aprūpinami specialia kompensuojama avalyne ar protezais, aiškiai apibrėžta teisės aktuose. Tais atvejais, kai neįgalieji galėdavo gauti ortopedinę techniką net porą kartų per metus, geriausiu atveju jos tesulaukia vos kartą. Šiai avalynei įsigyti nebesvarbus jau tampa ir gydytojo receptas. Tą pajuto į vieną ortopedinę techniką gaminančių įmonių užsukusi darbingo amžiaus gyventoja. Čia pasakyta, kad jai verkiant reikalingos specialios avalynės niekas greitai nepagamins, nors moteriai vaikščioti reikia dabar – ne po mėnesio ar kelių. Su panašia situacija susiduria dažnas judėjimo negalią turintis žmogus.
„Batai pas šeimos gydytoją buvo užsakyti rugsėjį, o gauti tik balandį. Žiemą ir vasarą žmonės dėvi tuos pačius, nes per metus gauna tik viena porą kompensuojamos avalynės. Sezonai keičiasi, o priemokos didelės, tad žmonės vargsta, daugelis sutinka dėvėti demisezoninius, bet kasdien dėvima ta pati avalynė susinešioja greitai“, – pasakoja Šiaulių miesto neįgaliųjų draugijos vadovė Rolanda Petronienė. Savo asmeninėmis lėšomis įpirkti specialios avalynės žmonės neįstengia.
„Batai gaminami tikros odos, todėl jų kaina būna gana didelė ir gaunantys mažas neįgalumo pensijas ar pašalpas jų neįstengia įpirkti“, – sako R. Petronienė. Anot jos, vyriškų ortopedinių batų pora gali siekti ir daugia kaip pusę tūkstančio litų.
Specialius batus perka iš savo lėšų
„Pokaryje dar visai maža nušalau kojas, teko jas amputuoti, tad nešioju abiejų kojų protezus, kuriems reikalingi specialūs batai. – Pasakoja į redakciją kreipusis moteris. – Užsakiau juos dar sausio pradžioje, įprastai per pusantro mėnesio padarydavo. Išlaukiau iki gegužės ir neapsikentusi nuvažiavau pasiklausti, kada gi tie batai bus. Man pasakė, kad dar tik lapkričio mėnesio užsakimus į Kauną atidavinėja, tad man dar nepriėjo eilė (visi šalies užsakymai gaminami centrinėje „Ortopedijos technikos“ būstinėje Kaune – aut. past.). Sakė, toks vyriausiojo gydytojo nurodymas – užlaikyti užsakymus. Dabar jau liepa baigiasi, o batų vis dar nesulaukiu. Senieji jau visai suplyšę. Nešioju juos jau beveik dvejus metus. Kad ir kaip taupau, vis tiek su tais pačiais ir žiemą, ir vasarą, ir į lauką, ir po namus… Galvoju, gal namuose reiks keliais pradėti vaikščioti, kad batus pataupyčiau, nes naujus galėsiu užsisakyti tik praėjus metams po šitų batų gavimo. Kadangi gamyba dabar užsitęsia jau iki 8 mėnesių, tai norint išnešioti vieną porą beveik 2 metus, teks taupyti. Prašysiu, gal vaikai susidės ir nupirks gimtadienio proga bent vienus batus, kad atsarginius turėčiau“.
Neįgalieji ne tik specialius batus, bet ir protezus jaučiasi priversti pirkti iš asmeninių lėšų.
„Jie būna patys pigiausi, baisiai nepatogūs, tad su jais mažai kas vaikšto. Man žinomas atvejis, kai kojų protezą turėjęs žmogus apskritai negalėjo jo naudoti. Protezas buvo nepatogus“, – mini R. Petronienė. Ką reiškia pirkti ortopedinę techniką iš savo kišenės, nebeslepia ir patys neįgalieji.
„Teko pirkti paprastus protezus, be jokių fiksatorių. Kiti žmonės yra priversti taisyti senus, kęsti diskomfortą ir patirti kitokius nepatogumus“, – mini Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis. Jis nebemato prasmės neįgaliųjų bėdas dar kartą bandyti spręsti kartu su Ministerijos atstovais.
„Nebematau prasmės kažkam skųstis“ – sako Z. Jančauskis. Kad speciali avalynė ir protezai tampa deficitu, neįgalieji ypač pajuto prasidėjus krizei, kai susitraukė Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetas.
Poreikis didesnis nei skiriama lėšų?
Laukiančiųjų eiles sudarinėja ortopedijos technikos priemones gaminančios įmonės. Šios technikos gamintojai oficialiai komentuoti situacijos dėl ilgai laukiamos ortopedinės avalynės nepanoro. Vieno iš „Ortopedijos technikos“ skyriaus atstovių sutiko kalbėti tik neoficialiai. „Ortopedinė avalynė užsakinėjama, atsižvelgiant į tai, kiek lėšų skiria Ligonių kasos. Bet poreikis yra kur kas didesnis nei skiriama lėšų. Taip ir atsiranda žmonių nepasitenkinimas. Jeigu pigesnė avalynė yra užsakinėjama, galima daugiau porų užsakyti, jei brangesnė, mažiau“, – mini įmonės atstovė.
Gali būti, kad ortopedinės technikos vieni ilgai laukia, o kiti apskritai nesulaukia dėl to, kad kažkam ji skiriama nepagrįstai. Tai šiuo metu bando išsiaiškinti Valstybinių ligonių kasų (VLK) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos. Tikrinamos ir Šiaulių regione veikiančios ortopedijos paslaugas teikiančios įmonės. Apie patikrinimų išvadas VLK atstovai dar nekalba.
Skandalai ortopedijos pasaulį lydi jau kurį laiką. Prieš kelerius metus pasipiktinimą sukėlė Konkurencijos tarybos išvados apie ortopedijos priemonių gamintojų kartelinius susitarimus.
Piktnaudžiavimas klesti
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai jau yra nustatę pažeidimų skiriant specialius ortopedinius batus ir kitas ortopedijos priemones. Tai paaiškėjo atlikus analizę, kaip 2013 metais buvo gaminami ir išduodami šie pacientams reikalingi gaminiai, kurių įsigijimo išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Pasirodo, kad apdraustiesiems nepagrįstai skiriamos brangiausios ortopedijos priemonės, nors pagal jų sveikatos būklę galima būtų skirti ir paprastesnes bei mažiau kainuojančias. Arba oficialiai deklaruota, kad ortopediniai gaminiai pasiekė pacientą, tačiau patikrinus paaiškėjo, kad žmogus jų negavo, nors VLK ir buvo pateiktas prašymas kompensuoti. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai pėdos patologiją turinčiam žmogui gaminti specialūs korsetai, nors gydymui to net nereikia, o kojos neturėjusiam žmogui gaminti ortopediniai batai.
Po šios istorijos VLK atstovai viešai pareiškė, kad kreipsis į teisėsaugas institucijas, kad būtų ištirti galimai neteisėti ortopedijos technikos priemonių skyrimo atvejai. Prieš mėnesį minėta, kad rengiamas toks kreipimasis. Aiškėja, kad asmenys, rengiantys raštą teisėsaugoms pareigūnams, per tiek laiko ne ką pasistūmėjo.
„Pagal mūsų, t. y. VLK, surinktą informaciją yra ruošiamas kreipimasis į teisėsaugos institucijas, siekiant apginti viešąjį interesą ir užtikrinti skaidrų PSDF biudžeto lėšų naudojimą. Teritorinėms ligonių kasoms pabaigus minėtus patikrinimus, iš jų gauta informacija bus papildyta VLK turima informacija ir visa tai perduota atitinkamoms teisėsaugoms institucijoms“, – mini VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė. Teigiama, kad artimiausiu metu ortopedinė technika judėjimo sutrikimų kamuojamus žmones pasieks greičiau dėl patobulintos tvarkos, pagal kurią pacientams skiriami ortopediniai batai ir kitos ortopedijos technikos priemonės.
Kad visi iki vieno judėjimo sutrikimų kamuojami žmonės galės džiaugtis pilnaverčiu gyvenimo, kažin ar kas galėtų garantuoti. Šalyje niekam iki šiol nėra tiksliai žinomas ortopedinės technikos poreikis. Lietuvoje net nėra amputacijų registrų, tad nėra tiksliai žinoma, kiek tautiečių yra kamuojami judėjimo sutrikimų ar negalios.
Kas antra amputacija – dėl kraujagyslių ligų
Remiantis bendrovės „Ortopedijos technika“ protezuotų pacientų duomenimis, per pastaruosius 10 metų dažniausios kojų amputacijų priežastys yra šios: lėtinės ligos, t. y. periferinių kraujagyslių ligos (apie 50 proc.) ir cukrinis diabetas (apie 30 proc.), eismo įvykių sąlygotos bei terminės traumos (15 proc.), onkologinės ligos, osteomielitas ir kitos (5 proc.). Daugiausiai amputacijų patiria 60–69 m. žmonės, moterys dažniau nei vyrai.
